Pasaulyje

2021.10.18 05:30

Rusiją niokoja ekologinės katastrofos, o Putinas rūpinasi sliekais – ką reiškia nauji Kremliaus pažadai?

Julius Palaima, LRT.lt2021.10.18 05:30

Rusijos vadovai prabilo apie planus keisti aplinkosaugos padėtį šalyje, o Vladimiras Putinas pažadėjo, kad Rusija iki 2060 metų taps klimatui neutralia valstybe. Vis dėlto iki šiol Rusijos veiksmai aplinkos apsaugos klausimais kėlė daugiau nerimo, o ne pozityvių signalų. Ekspertai ragina neapsigauti dėl Kremliaus afišuojamų planų ir žvelgti į realią situaciją valstybėje.

„Naftos ir anglių vaidmuo ateityje tik mažės. Rusija sieks klimato neutralumo ir žada tai padaryti ne vėliau kaip 2060 metais“, – kalbėjo V. Putinas energetikos forume Maskvoje.

Jis pats ilgą laiką buvo skeptiškas dėl žmonių keliamo klimato atšilimo, bet pastaraisiais mėnesiais oficialus tonas pasikeitė.

Dienraštis „Kommersant“ teigė, kad dar šio mėnesio pradžioje Rusijos Vyriausybė kurpė naują aplinkosaugos strategiją, kaip sumažinti kenksmingų dujų emisijas į aplinką.

„Nauji tikslai atspindi gerokai pakitusius Rusijos planus“, – kalbėjo Pasaulio išteklių instituto ekspertė Katie Ross.

Vis dėlto nuspėti, ar Rusija tai iš tiesų darys, yra gana sudėtinga, nes valstybė laikoma viena didžiausių pasaulio teršėjų ir šiuo metu užima ketvirtą vietą pagal į aplinką išmetamą kenksmingą anglies dvideginio kiekį.

Kritikų teigimu, Rusija daro pernelyg mažai, siekdama pažaboti klimato krizę, o Sibiro ir Arkties regionai yra vienos labiausiai dėl taršos nukenčiančių vietų pasaulyje.

Gali atsirasti naujų, nematytų virusų

Ekspertų teigimu, spartėjantis atšilimas Rusijoje gali ne tik pakenkti valstybės ekonomikai, bet ir išlaisvinti naujus virusus, kurie iki šiol žmonėms nebuvo pažįstami.

Rusija šyla tris kartus sparčiau nei kitos pasaulio valstybės, teigia Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslininkai, o Arktyje ir Sibire tai vyksta dar sparčiau – keturis kartus greičiau nei kitur planetoje.

„Pavyzdžiui, koronavirusas yra tik vienas virusas. Bet mes galime išvysti naujų virusų, kurie išplistų tirpstant Sibiro ar Kanados ledynams. Tikrai nežinome, kokių virusų gali pabudinti tirpstantis ledas“, – Rusijos agentūrai TASS kalbėjo Nobelio taikos premijos laureatas Rae Kwon Chungas.

Mokslininkai dar anksčiau įspėjo, kad amžinojo įšalo žemė, kuri sudaro 65 procentus Rusijos teritorijos, gali paskleisti virusus, pavojingus daugybei gyvūnų rūšių.

R. Kwon Chungas tikino, kad „Rusija turi raktą kelyje į atsinaujinančiosios energijos formas“.

„Rusija turi ne tik naftos ir dujų, bet ir didžiulį potencialą kalbant apie atsinaujinančiąją energiją ir vandenilio eksportą“, – kalbėjo buvusio Jungtinių Tautų (JT) prezidento Ban Ki-Moono patarėjas klimato klausimais.

Katastrofos Kamčiatkoje ir Norilske

Praėjusių metų rudenį Kamčiatkos pusiasalyje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pakito jūros vandens spalva ir pasklido nemalonus kvapas.

Netrukus netoliese gyvenantys žmonės pradėjo skųstis sveikata, o į krantus buvo išplauti didžiuliai nugaišusių gyvūnų skaičiai.

Vietos gyventojai pirmieji socialiniuose tinkluose pradėjo dalytis ekologinės katastrofos vaizdais.

Žmonės skundėsi gerklės, akių skausmais, odos niežuliu po bet kokio sąlyčio su vietos upių vandeniu, rašo „Greenpeace“.

Mokslininkai pranešė, kad per incidentą galėjo žūti 95 procentai šalia gyvenančių vandens gyvūnų rūšių.

Nors tuomet oficialiai neprasitarta, kad nelaimę galėjo sukelti žmonių veikla, o ne natūralios priežastys, Kamčiatkoje iki šiol neišspręsta daug aplinkosaugos problemų, teigia „Greenpeace“.

Žemė čia dažnai teršiama pavojingomis ir nuodingomis atliekomis, be to, tokios vietovės niekaip nepažymėtos žemėlapiuose.

Tai nebuvo vienintelė ekologinė katastrofa Rusijoje praėjusiais metais. 2020 metų gegužę Norilsko mieste pažeidus milžinišką talpyklą į Sibiro upes pateko daugiau nei 21 tūkstantis tonų degalų.

Pranešta, kad nelaimę lėmė degalų baką prilaikančios platformos sijų griūtis, taip buvo pramuštas talpyklos dugnas.

Labiausiai nukentėjo Daldykano ir Ambarkos upės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuomet paskelbė nepaprastąją padėtį visame regione ir piktinosi, kad apie nelaimę Vyriausybė sužinojo tik iš socialinių tinklų ir prabėgus dviem dienoms po įvykio.

„Ar mes sužinosime apie ekstremalią padėtį tik iš socialinių tinklų?“ – tuomet retoriškai klausė V. Putinas.

Prakiurusią degalų talpyklą prižiūrinčios Rusijos kompanijos „Norilskij nikel“ prezidentas Vladimiras Potaninas tuomet pažadėjo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Jo žodžiais, tam prireiks daugiau nei 10 mlrd. rublių (130 mln. eurų).

Tačiau ekologai ir aplinkosaugininkai teigė, kad suma turėtų būti didesnė dešimt kartų.

Rusijos apžvalgininkai, ekonomistai ir mokslininkai teigia, kad ateityje dėl klimato kaitos šalyje gali nukentėti penktadalis infrastruktūros, o piniginė žala iki 2050-ųjų gali siekti 68 mlrd. JAV dolerių (4 851 mlrd. rublių), skelbia „Nasdaq“.

„Seniau žmonės manė, kad amžinasis įšalas turės įtakos infrastruktūrai iki šio šimtmečio pabaigos. Dabar žinome, kad tiek laiko neturime. Nafta, dujos, kaimai – viskas pastatyta ant kortos“, – portalui „Nasdaq“ sakė Aliaskos Ferbankso geofizikos profesorius Vladimiras Romanovskis.

Keistis ragina tarptautinė bendruomenė

Rusija ilgą laiką klimato kaitos ir aplinkosaugos klausimams skyrė gana mažai dėmesio, o regionų vadų galimybes pažaboti šią problemą stabdydavo labai mažos biudžeto dotacijos.

Dabar, artėjant COP26 (Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai), aktyvesnių raginimų pasirūpinti gamta Rusijos Vyriausybė sulaukia ir iš tarptautinės bendruomenės narių.

Pavyzdžiui, ES klimato kaitos komisaras Fransas Timmermansas dar šio mėnesio pradžioje naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė, kad iki spalio pabaigoje vykstančio susitikimo Glazge ruošiasi apsilankyti Rusijoje ir aptarti anglies dvideginio išmetimo klausimus.

„Kai su jais kalbamės, jie visada iškelia sąlygų ir klausimų, bet atrodo, kad nori prisidėti prie sėkmės. Aišku, jie turi daug ką prarasti, sumažinti jų anglies dvideginio išmetimą, išvengiant didesnių pasekmių ekonomikai, yra sudėtinga“, – kalbėjo F. Timmermansas.

Vis dėlto ankstesni Rusijos vadovų ir paties V. Putino pareiškimai apie atsinaujinančiosios energijos šaltinius buvo gana skeptiški.

„Kai kyla idėja iki nulio mažinti energijos gamybą ir remtis saulės bei vėjo energija, aš galvoju, kad žmonės vėl sulįs į urvus, nes nieko nevartos“, – 2019 metų spalį sakė Rusijos vadovas.

„Vėjo jėgainių energija yra geras dalykas, bet ar kas nors atsižvelgia į paukščius? Kiek paukščių žūsta? Dėl vėjo turbinų vibracijos iš žemės pradeda lįsti sliekai. Tai ne juokas“, – Jekaterinburge 2019 metais sakė V. Putinas.

Kaip rašo Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Europos, Eurazijos ir Rusijos programos direktorė Heather A. Conley, tarp šalies politikų ir valdžios atstovų ir toliau išlieka „pasyvus atsitraukimas ir klaidingas optimizmas“ dėl klimato klausimų sprendimų ateities.

Tai, kas iš pažiūros neatrodo svarbu oficialiems Kremliaus pareigūnams, itin svarbu Rusijos gyventojams.

2020 metų pradžioje paskelbtoje Levados tyrimų centro apklausoje žala aplinkai buvo įvardyta kaip svarbiausia pasaulinė problema 21 amžiuje. Ją tokia laiko 48 procentai apklausoje dalyvavusių rusų.

Kalbėdami apie pagrindines aplinkos apsaugos problemas Rusijoje, vietos gyventojai kaip didžiausią problemą įvardijo didžiulę oro taršą.

Vis dėlto rusai iki dabar gana skeptiškai vertina atsinaujinančiosios energijos išteklius ir patys neišreiškia didelio noro, kad Vyriausybė stipriai prisidėtų prie klimato kaitos pažabojimo, skelbiama IPSA 2020 metų balandį paskelbtoje apklausoje.

Nemažai nevyriausybinių klimato kaitą palaikančių organizacijų nukentėjo ir nuo joms prilipinto „užsienio agentų“ statuso, rašo CSIS ekspertė H. A. Conley.

Ji pridūrė, kad „parama nevyriausybinėms organizacijoms pastaraisiais metais sumažėjo, nors nemaža dalis rusų ryžtųsi dalyvauti protestuose dėl vietos aplinkosaugos klausimų“.

Geriau šilčiau?

LRT.lt kalbintas CSIS centro tyrėjas Andrew Lohsenas tikino, kad Kremliaus paskelbtus planus kurti žalesnę ir klimatui neutralesnę Rusiją vertina skeptiškai.

„Nors Rusija yra iš tų šalių, kurios labiausiai veikiamos klimato pokyčių, Kremlius pastaraisiais metais veikiau rinkosi pabrėžti potencialius „kylančios temperatūros“ pranašumus, o ne galimus padarinius“, – kalbėjo CSIS Europos, Rusijos ir Eurazijos programos tyrėjas.

Pasak jo, toks Rusijos Vyriausybės mąstymas yra gana „naivus“.

„Tai gana naivus įsitikinimas, kai 60 procentų valstybės teritorijos yra padengęs amžinasis įšalas, o šalį pastaruoju metu alina masiniai nekontroliuojami gaisrai“, – prisimindamas miškų gaisrus Sibire pridūrė A. Lohsenas.

CSIS eksperto nuomone, nors V. Putinas pastarosiomis savaitėmis demonstruoja „atlaidesnę“ retoriką klimato kaitos klausimais, situacija yra kur kas keblesnė.

„Nors matome savotišką retorikos evoliuciją, paversti šiuos žodžius konkretesniais veiksmais jam bus gerokai sunkiau. Rusijos naftos ir dujų rinka sudaro 15–20 procentų bendrojo šalies vidaus produkto, o pagal šalies energijos strategijos planą iki 2035 metų siekiama padidinti iškastinio kuro gavybą. V. Putino politinio patronažo sistema priklausoma nuo gautų pajamų iš angliavandenilių gavybos“, – aiškino CSIS mokslininkas A. Lohsenas.

Pasak jo, Rusija taip pat nėra pajėgi plėtoti žaliosios energijos infrastruktūros atokiuose regionuose.

„Iki šiol šioje srityje investuota labai mažai, o atsinaujinančiosios energijos dalis iki 2035 metų sudarys tik 2,5 procento viso energijos srauto“, – sakė ekspertas.

Kalbėdamas apie galimą Rusijos ir tarptautinės bendruomenės bendradarbiavimą, A. Lohsenas teigė, kad klimato kaita yra viena iš nedaugelio sričių, kur galima ieškoti dialogo.

„Tai viena iš dalių, kur Rusija gali bendradarbiauti su JAV ar Vakarų šalimis, tačiau bendravimas dėl klimato kaitos neturėtų pakeisti bendravimo dėl kitų strateginių klausimų, kur Kremliaus ir Vakarų požiūris stipriai skiriasi. Maskva nenorės atiduoti vieno pamatinių geopolitinės įtakos įrankių – naftos gavybos, jeigu nežinos, kaip tai panaudoti ar pakreipti savo naudai“, – LRT.lt situaciją vertino CSIS ekspertas A. Lohsenas.

Norvegijos Fridtjofo Nanseno instituto profesorė ir Rusijos klimato kaitos ekspertė Anna Korppoo sakė, kad Rusijai norint įgyvendinti savo klimato kaitos politiką reikės tvirtos vidaus politikos.

„Tai įmanoma visur, kai kalbame apie CO2 neutralumo tikslų įgyvendinimą. Rusijos atveju, kalbant apie klimato kaitos politiką, daug kas priklauso nuo miškų gerovės ir saugojimo. Bet šiuo metu anglies dvideginio absorbento Rusijoje mažėja. Regis, išvysime miškų absorbentų svarbos išaugimą Rusijos klimato kaitos politikoje, nesiimant tikros miškų apsaugos“, – LRT.lt sakė A. Korppoo.

„Bet kuri šalis gali pasiekti klimato neutralumą, bet tam reikia tvirtos vidaus politikos. (...) Žvelgiant apskritai, Rusija turi problemų įgyvendindama CO2 emisijų mažinimo politiką“, – pridūrė A. Korppoo.

Pasak ekspertės, dabartiniai Rusijos užsibrėžti klimato kaitos tikslai ir elgesys šiuo požiūriu nėra patikimas.

„Manau, tarptautinė bendruomenė supranta įprastinius tikslus dėl klimato. Rusija šiuo požiūriu vengia imtis tikrų emisijos mažinimo priemonių ir tai yra įprastas jos elgesys“, – teigė A. Korppoo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt