Pasaulyje

2021.09.24 19:53

Pasaulyje nuskambėjus Lietuvos pareiškimui apie kinų telefonus, ekspertai ragina imtis teisinių priemonių

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.09.24 19:53

Lietuvos vardas nuskambėjo visame pasaulyje po to, kai Krašto apsaugos ministerija įspėjo apie Kinijos kompanijų „Huawei“, „Xiaomi“ ir „One+“ gaminamų technologijų galimą cenzūrą ieškant tam tikrų raktažodžių bei slapta siunčiamus vartotojų duomenis. LRT.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuva nėra pirmoji, sukritikavusi Kinijos technologijas. Tačiau tai nereiškia, kad pasekmių nebus.

Nuo Kinijos atsiriboja visas pasaulis – kiekvienas už save

Paryžiuje dirbančio politikos analitiko Denyso Kolesnyko manymu, Lietuvos pareiškimas greičiausiai pablogins santykius su Kinija. Jis atkreipė dėmesį į kilusią reakciją.

„Jau sulaukėme „Xiaomi“ ir „Huawei“ atsakymo, gali būti, kad bus ir oficiali Kinijos pozicija. Jie nesivaržo reaguoti, atšaukti ambasadorių, kaip buvo ir Lietuvos atveju“, – apie tai, kad Pekinui būdingas griežtas diplomatinis tonas atsakant į kritiką, LRT.lt sakė pašnekovas. Rugpjūčio mėnesį Kinija konsultuotis iškvietė ambasadorių Vilniuje po to, kai buvo paskelbta, jog steigiama savarankiška Taivano atstovybė.

D. Kolesnykas priminė, kad ne vien Lietuva kelia kiniškų telefonų saugumo klausimą. Pavyzdžiui, 2018 metais JAV žvalgyba įspėjo dėl Kinijos technologijų gaminių ir paslaugų keliamos grėsmės ir patarė amerikiečiams jų nenaudoti. Liepą Belgijos saugumo tarnybos taip pat paskelbė, kad kiniški telefonai kelia šnipinėjimo riziką.

„Taigi, yra precendentų, ir Lietuvos KAM pareiškimas nėra išskirtinis“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau jis įsitikinęs, kad Lietuvos pareiškimas atskleidžia problemą, siekiančią toliau nei Kinijos telekomunikacijų technologijų naudojimas. Jau ir Europos Sąjungos (ES) lygiu diskutuojama apie 5G technologijos diegimo saugumą. Bendrame 2018 metais priimtame dokumente teigiama, kad diegiant 5G matysime „padidėjusį atakų skaičių ir daugiau šansų atakuotojams“. Apie konkrečiai Kinijos keliamas grėsmes dokumente neužsimenama.

Lietuvos KAM pareiškimas man atrodo suprantamas.

D. Kolesnykas

Štai Jungtinė Karalystė įsipareigojo išmontuoti kiniškus „Huawei“ 5G ryšio bokštus iki 2027-ųjų, o Prancūzijoje priimtas 5G ryšio diegimą reguliuojantis dokumentas, pagal kurį valstybė gali riboti ir drausti informacinių technologijų naudojimą, jei jos kelia grėsmę saugumui.

„Net ir Rusijoje buvo priimti dokumentai, teigiantys, kad reikia sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, nors Rusijai tai labiau reiškia amerikiečių technologijas. Rusija siekia, kad jos technologijos būtų naudojamos kitose valstybėse, – pašnekovas paminėjo Vidurio Azijos šalis. – Esame tokioje situacijoje, kai skirtingos galios stengiasi įsitvirtinti ir turėti nuosavas informacijos, komunikacijos technologijas ir kuo labiau jas kontroliuoti, eksportuoti į kitas valstybes.“

D. Kolesnykas sako, kad iš Kinijos perspektyvos žvelgiant logiška, jog ji naudoja savo sukurtas technologijas prieš ES valstybes, o jei tokias technologijas būtų sukūrusi Rusija, ji irgi darytų tą patį. Jis primena, kad Kinijos įstatymai įpareigoja kiekvieną telekomunikacijų kompaniją bendradarbiauti su šalies žvalgyba.

„Todėl Lietuvos KAM pareiškimas man atrodo suprantamas“, – sakė jis ir priminė, kad tai ne pirmas atvejis, kai pateikiama įrodymų, jog Kinijos technologijų kompanijos renka vartotojų duomenis.

Pasak pašnekovo, Lietuvos pareiškimas rodo, kad informacija šiuolaikiniame kare yra svarbi pranašumo kūrimo priemonė.

„Susiduriame su hibridinėmis grėsmėmis – ne tik iš Rusijos ar Kinijos, bet ir Irano, Turkijos, kuriančių dezinformacijos kampanijas. Jei valstybė nori pasiekti savo tikslus ir negali naudotis kinetinėmis operacijomis, karo priemonėmis ir ginklais, pavyzdžiui, Rusija negali naudoti tokių priemonių prieš Lietuvą, nes ši yra NATO narė, ji gali naudoti technologijas tam, kad paveiktų politiką“, – sakė D. Kolesnykas.

Tačiau, kaip tikina pašnekovas, sunkiai tikėtina, kad priekaištai nedemokratinėms valstybėms dėl kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus jas sudrausmins.

„Lietuvos pareiškimas nėra nukreiptas prieš Kiniją, juo stengiamasi informuoti Lietuvos gyventojus, kad šie nebenaudotų Kinijoje pagamintų telefonų, padidinti supratimą apie informacijos saugumą“, – sakė D. Kolesnykas.

Santykių nepablogins: blogiau būti tiesiog nebegali

Pasak kito LRT.lt pašnekovo, Azijos politikos eksperto ir Vilniaus universiteto dėstytojo Konstantino Andrijausko, Lietuvos pareiškimas, nors ir sulaukė tarptautinio dėmesio, nesukels dar didesnės įtampos, nes Pekino ir Vilniaus santykiai ir taip blogiausi, kokie tik kada nors buvo.

„Man atrodo, kad Kinija tai mato viso labo kaip bendresnės tendencijos apraišką. Tai nėra kažkas tokio, kas išeitų iš santykių blogėjimo tendencingumo. Jie jau mus regi labai nepalankioje šviesoje“, – sako K. Andrijauskas. Jo nuomone, Lietuvos ir Kinijos santykiai jau yra „žemiausiame dvišalių santykių istorijos taške“.

Kinija pati tai daro <...> tai didžiuliai pinigai ir potencialūs praradimai. Tai technologinė, ekonominė ir informacinė savipakankama sistema, kai gyvenama savame pasaulyje, burbule.

K. Andrijauskas

Pašnekovo teigimu, poveikis Kinijai gali pasireikšti tuo atveju, jei kitos valstybės imsis platesnių teisinių priemonių reguliuoti Kinijos technologijų naudojimą ir neapsiribos pareiškimais, kaip kad jau yra 5G ryšio atveju. Jis primena vadinamąjį politinį vartojimą, kai ir paprasti gyventojai savo noru neperka prekių ir paslaugų dėl vertybinių įsitikinimų.

KAM pareiškimas, atkreipia dėmesį pašnekovas, yra labiau deklaratyvaus pobūdžio.

„Jei bus pasiektas valstybės institucijų konsensusas <...> viena vertus, ekonominiu požiūriu praradimas bus labai nedidelis Kinijos korporacijoms, tačiau tai vis tiek bus gana rimtas status quo pokytis, precedentas, apie kurį žinos sąjungininkai ir likęs pasaulis“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad tuomet Lietuvos pavyzdžiu galėtų pasekti kitos valstybės. Pavyzdžiui JAV jau seniai atviriau nei ES valstybės kalba apie Kinijos technologijų grėsmę.

K. Andrijauskas priminė, kad Kinija taip pat riboja Vakarų interneto kompanijų produktus – socialinius tinklus, paieškos sistemas.

„Kinija pati tai daro <...> tai didžiuliai pinigai ir potencialūs praradimai. Tai technologiniu, ekonominiu ir informaciniu atžvilgiais jau gana savipakankama sistema, kai gyvenama savame pasaulyje, burbule“, – K. Andrijausko teigimu, universaliai laisvos informacinės erdvės be sienų idėja jau yra atgyvena.

Reikės ir teisinių priemonių

LRT.lt kalbintas Klaidas Magi, kibernetinio saugumo ekspertas ir buvęs Estijos nacionalinės kibernetinio saugumo tarnybos CERT-EE vadovas, sako nenustebęs dėl Lietuvos pareiškimo – esą tai nebe pirmas kartas, kai mūsų šalis pareiškia griežtą poziciją dėl užsienyje sukurtų technologijų naudojimo.

Pavyzdžiui, Lietuvoje oficialiai įspėta apie Rusijos „Yandex Taxi“ grėsmę – Estijos pareigūnams ši programėlė neužkliuvo.

Tačiau pašnekovas sako, kad vien dekalaracijos neužteks.

Gerai pasakyti: venkite „Huawei“, bet prašome duoti ir teisinių priemonių.

K. Magi

„Estijos žiniasklaidoje buvo minima, kad Vyriausybė turi su tuo tvarkytis, bet iki šiol neturime teisinių įrankių, kaip riboti šiuos įrenginius ir paslaugų teikėjus.

Net jei kas nors išsakytų tokią poziciją, kaip Lietuvos KAM… Viena vertus, labai gerai, kai tai pasakoma tiesiai, kita vertus, reikia suprasti institucijų padėtį. Jei, pavyzdžiui, valstybinė institucija nori ką nors nusipirkti, ji skelbia viešuosius pirkimus. Kaip galima atsiriboti nuo produkto, jei tam nėra teisinių instrumentų? Tai sudėtinga.

Gerai pasakyti: venkite „Huawei“, bet prašome duoti ir teisinių priemonių“, – Lietuvos pareiškimą komentavo K. Magi.

Jo teigimu, svarbus kiekvienas įrodymas, kad Kinijos kompanijų pagaminti telefonai siunčia duomenis trečiosioms šalims. 2016 metais Estijos pareigūnai atrado programinę įrangą, iš „Android“ telefonų į Kiniją siunčiančią informaciją apie vartotojus. Estijoje tokių telefonų buvo tūkstančiai, pasakoja K. Magi.

„Tai nebestebina – tokia naujoji realybė“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas ir pridūrė, kad technologijos kuriamos greičiau nei jas reguliuojantys įstatymai.

Pasak K. Magi, Kinijai turėtų būti aiškiai pasiųsta žinutė, kad mūsų rinkoje laikomasi tokių taisyklių, jei taip nebus daroma, nebus galima parduoti ir produktų.

„Geras pavyzdys yra automobiliai. ES galime nusipirkti Azijoje pagamintų automobilių, bet Azijoje yra daugybė gamintojų, apie kuriuos nesame girdėję, nes jie negali parduoti automobilių Europoje. Jų automobiliai nepakankamai saugūs, neįveikia [saugumo] testų. Taigi, kitame sektoriuje yra taisyklės, todėl ES turime tik saugius automobilius. Kodėl negalime turėti tokių pačių standartų technologijų ir IT srityje?“ – svarstė LRT.lt pašnekovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt