Pasaulyje

2021.05.19 12:44

Palestinos rėmėjai ragina Seimą peržiūrėti pareiškimą dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose

Augustas Stankevičius, BNS2021.05.19 12:44

Visuomeninis judėjimas „Solidarūs su Palestina“ ragina Seimo Užsienio reikalų komitetą (URK) peržiūrėti pareiškimą dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, įvertinant platesnį įvykių kontekstą.

Savo ruožtu komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad klausimą parlamentarai svarstė „demokratiškai, atsižvelgę į visą analitiką, visus duomenis“, o pareiškimas iš esmės nesiskiria nei nuo Užsienio reikalų ministerijos ar Prezidentūros pareiškimų.

Praėjusią savaitę URK išreiškė susirūpinimą dėl grėsmingai eskaluojamos situacijos Artimuosiuose Rytuose bei pasmerkė „Hamas“ atakas prieš Izraelį. Šį pareiškimą komiteto nariai priėmė bendru sutarimu.

„Mes siektume, kad Seimas savo poziciją pakoreguotų ir atsižvelgtų į Izraelio vykdomus veiksmus Palestinoje. Nes tokia pozicija, išreikšta Lietuvos vardu, yra neteisinga, ypač galvojant apie mūsų pačių praeitį, kai mes daug metų kentėjome nuo priespaudos ir okupacijos, o dabar staiga besąlygiškai remiame okupantą“, – BNS sakė visuomeninio judėjimo atstovas fotografas Andrius Mažeika.

Antradienį išplatintą kreipimąsi į parlamentą taip pat pasirašė ir kelios dešimtys skirtingų sričių atstovų, tarp jų – istorikai, filologai, menininkai, rašytojai.

Ragina matyti platesnį konflikto kontekstą

Pasak A. Mažeikos, Seimo komiteto pareiškime situacija pateikiama vienpusiškai ir pastarojo laikotarpio įtampa regione „tikrai neprasidėjo nuo „Hamas“ raketų“.

Jo teigimu, šiuo metu esančią situaciją išprovokavo Izraelio institucijų planai iš namų priverstinai iškeldinti kelias Rytų Jeruzalėje gyvenančių palestiniečių šeimas, taip pat dėl to kilę protestai ir susirėmimai su Izraelio saugumo pajėgomis.

„Jie nepradėjo šaudyti raketų be jokio įspėjimo, „Hamas“ iškėlė ultimatumą sustabdyti Jeruzalės Šeich Džaros rajone vykdomus nelegalius žmonių iškėlimus iš namų, kuriuose jie gyvena ilgiau, nei egzistuoja Izraelio valstybė, taip pat nutraukti veiksmus Al Aksos mečetėje, kur Izraelio policija ir kariuomenė užpuolė beginklius maldininkus“, – aiškino A. Mažeika.

„Jei nežiūrime į dar senesnius įvykius, tai turime matyti bent platesnį pastarųjų įvykių kontekstą“, – pridūrė jis.

Pasak „Solidarūs su Palestina“ atstovo, Izraelis atsakydamas bombarduoja ligonines, mokyklas. Šeštadienį suduotas smūgis sunaikino 13 aukštų pastatą Gazos Ruože, kuriame buvo Katare įsikūrusios televizijos „al Jazeera“ ir amerikiečių naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) biurai.

„Taikymasis į žurnalistus tarptautinėje teisėje yra įtvirtintas kaip karo nusikaltimas“, – kalbėjo A. Mažeika.

Izraelio premjero Benjamino Netanyahu teigimu, daugiaaukštis namas sunaikintas, nes jame buvo įsikūręs Palestinos teroristinės organizacijos žvalgybos biuras. Be kita ko, žmonėms iš šio pastato buvo nurodyta evakuotis.

Kaip rašoma kreipimesi į Seimo Užsienio reikalų komitetą, parlamentarų pareiškime tarptautinė bendruomenė raginama daryti įtaką „Hamas“, kad ši nutrauktų „civilių Izraelio gyventojų žudynes“.

Anot visuomenininkų, dokumente taip pat turėtų skambėti raginimas „daryti įtaką Izraeliui, kad šis nutrauktų civilių Palestinos gyventojų žudynes“.

„Tai nėra lygiavertis konfliktas, tai nėra lygiavertės jėgos. (...) Raginimas turi būti abiem pusėms, bet reikia prisiminti, kas šitoje pusėje ginasi, o kas yra okupantas“, – teigė A. Mažeika.

Pasak jo, Gazos Ruožas yra viena vargingiausių zonų pasaulyje, o Izraelis viena galingiausių valstybių regione.

Turi teisę gintis

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis sako, kad pareiškimą parlamentarai priėmė „be jokio prieštaravimo“.

„Mes jį svarstėme demokratiškai, atsižvelgę į visą analitiką, visus duomenis, ką esame surinkę“, – BNS kalbėjo jis.

Reaguodamas į kritiką dėl vienpusiško situacijos matymo, politikas teigė, kad nuo praėjusio šimtmečio vidurio besitęsiantis izraeliečių ir palestiniečių konfliktas dėl teritorijų turi būti sprendžiamas taikiai, derybų būdu, o „Hamas“ raketų apšaudymai yra nepateisinami.

„Čia yra viena istorijos pusė. Bet mes kalbame apie „Hamas“ teroristines atakas. (...) Vakarų Krante yra įsitvirtinusios palestiniečių politinės jėgos – ta pati „Fatah“, Mahmudas Abbasas – jie neatmeta to derybinio kelio“, – kalbėjo jis.

Ž. Pavilionio teigimu, tuo tarpu „Hamas“ iš Gazos Ruožo „derasi raketomis“.

„Todėl mes darome labai aiškų skirtumą. Mūsų pareiškimas nukreiptas į teroristinę organizaciją“, – pridūrė parlamentaras.

Jis taip pat teigė, „Hamas“ įsikuria civilinės paskirties pastatuose, todėl į juos ir yra taikomasi, tačiau jis pabrėžė, kad apie planuojamus smūgius žmonės yra informuojami.

„Tai yra sena „Hamas“ taktika, kas nėra priimtina civilizuotame pasaulyje. (...) Izraelis naikina teroristinę infrastruktūrą ir prieš kiekvieną tokią ataką yra įspėjama, siekiant sumažinti aukų. Aš pasitikiu jų žvalgybiniais ir informaciniais gebėjimais“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Seimo Užsienio reikalų komitetas praėjusią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl grėsmingai eskaluojamos situacijos per paaštrėjusį Izraelio ir Palestinos konfliktą bei pasmerkė „Hamas“ atakas prieš Izraelį.

Pareiškime pažymima, kad komitetas yra „sukrėstas“ dėl pastarosiomis dienomis vykstančio „teritorijos tarp Izraelio Valstybės ir Gazos Ruožo apšaudymo raketomis, pareikalavusio ir civilių gyventojų aukų“, taip pat reiškia užuojautą žuvusių šeimoms ir artimiesiems bei „apgailestauja, kad abi pusės pradėjo karines operacijas. Dėl to padėtis gali tapti neprognozuojama“.

Ilgalaikė taika priklauso nuo JAV

Ilgiau nei savaitę besitęsiantis apsišaudymas raketomis tarp žydų valstybės ir palestiniečių kovotojų nusinešė kelis šimtus gyvybių, dauguma jų buvo palestiniečiai. Tarptautinė bendruomenė ragina deeskaluoti padėtį.

Šis „Hamas“ ir Izraelio konfliktas yra intensyviausias nuo 2014 metų.

Gegužės 7-ąją dideli Izraelio saugumo pajėgų ir palestiniečių protestuotojų susirėmimai įsiplieskė Al Aksos mečetės, kuri yra viena švenčiausių islamo vietų, komplekse. Šiuos neramumus išprovokavo Izraelio planai iškeldinti keletą palestiniečių šeimų iš Šeich Džaros rajono aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.

Planai dėl iškeldinimų Šeich Džaroje izraeliečių ir palestiniečių susirėmimus kurstė ir kelias ankstesnes savaites.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Ievos Koreivaitės, susirėmimai Al Aksos mečetės komplekse tapo katalizatoriumi „Hamas“ imtis jėgos, jog į palestiniečius būtų atkreiptas tarptautinės bendruomenės dėmesys.

„Turbūt jaučiama, kad tai yra paskutinė galimybė stabdyti aneksijos ir apartheido politiką, kurią Izraelis vykdo“, – BNS sakė I. Koreivaitė.

Pasak jos, šiuo metu de facto aneksuota dar maždaug pusė Vakarų Kranto.

Mokslininkės teigimu, dažniausiai ekspertų yra įvardijami du Izraelio ir Palestinos konflikto ilgalaikiai sprendimo būdai.

„Vienas iš jų – vienos valstybės sprendinys, kitaip tariant, federacijos kūrimas. Jis yra nepriimtinas visiems radikalams. O jų yra abiejose pusėse. Iš vienos pusės yra sionistai, iš kitos – islamistai. Abi yra ideologijos, vienu atveju – politinis judaizmas, kitu – politinis islamas“, – sakė ji.

I. Koreivaitės teigimu, šis variantas populiarus tiek tarp žydų, tiek tarp palestiniečių liberalaus jaunimo.

Antrasis sprendimo būdas – įkurti dvi valstybes.

„Tarptautinė bendruomenė dažniausiai apie šį sprendinį kalba. Jis būtų priimtinesnis ir vienos, ir kitos pusės radikalams. (...) Dviejų valstybių sprendinys reiškia, kad atsiranda Palestinos valstybė. Klausimas, kada ji gali atsirasti? JAV teigimu, jei Izraelis sutiks. O Izraelis labai daug metų vengia derybų“, – kalbėjo TSPMI dėstytoja.

Pasak I. Koreivaitės, norint išspręsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose būtinas JAV įsitraukimas, sprendžiant Vakarų Kranto aneksijos klausimą.

„Viskas priklauso nuo Jungtinių Valstijų“, – teigė mokslininkė.

Konfliktas antradienį aptartas ir neeilinėje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos vaizdo konferencijoje.

Joje dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sako, kad nerimą kelia augantis civilių mirčių skaičius, todėl visomis įmanomomis priemonėmis būtina užtikrinti gyventojų saugumą.

Pripažįstame Izraelio teisę į savigyną nuo mirtinų teroristinių atakų. Raginame abi puses nutraukti ugnį, siekiant išsaugoti galimybę grįžti prie derybų, ir remtis sutartais tarptautiniais standartais. Tik ilgalaikis politinis sprendimas gali užkirsti kelią pasikartojantiems smurto proveržiams ir civilių gyventojų žūtims“, – sakė M. Adomėnas.

Iki antradienio Gazos Ruože žuvo iš viso 212 palestiniečių, tarp jų mažiausiai 61 vaikas, dar per 1,4 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Tuo metu Izraelyje žuvo 10 žmonių, įskaitant vieną vaiką, ir šimtai buvo sužeisti, nurodo abiejų konflikto pusių pareigūnai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt