Pasaulyje

2021.05.15 18:44

Netrukdo nei JAV sankcijos, nei teistumas: įkalintas buvęs Ventspilio meras dalyvaus rinkimuose

Elizabete Mežule, BNN, LRT.lt2021.05.15 18:44

Po 12 metų trukusio teismų maratono sunkiais nusikaltimais, įskaitant ir korupciją kaltinamas ir dėl šios priežasties JAV asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše figūruojantis Aivaras Lembergas galų gale atsidūrė už grotų. Bet panašu, kad tai jo visiškai nejaudina.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo parnerio Baltic News Network (BNN) originalus kūrinys.

Tiesą sakant, jis netgi planuoja dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Tuo tarpu Vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuris uždraus kriminaliniais nusikaltimais kaltinamiems asmenims dalyvauti bet kokiuose rinkimuose, BNN sakė Latvijos teisingumo ministras Janis Bordanas. Ministras nuogąstauja, kad tokiam politikui ir jo šalininkams laimėjus rinkimus, Latvija tarptautinės bendruomenės akyse atrodys kaip kažkokia mafijos valdoma šalis.

A. Lembergo istorija Latvijoje yra pakankamai ilga ir paini. 1991 m. jis tapo turtingo uosto – Ventspilio – meru. 2005 m. sulaukė kaltinimų kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir kitais korupciniais nusikaltimais. Buvo iškelta baudžiamoji byla. 2007 m. teismas uždraudė A. Lembergui eiti mero pareigas. Nors tai skamba kaip griežta priemonė, ji buvo pritaikyta tik teoriškai, nes praktiškai A. Lembergas vadovavo miestui visus tuos metus, nepaisydamas tai draudžiančio įstatymo.

Po to, kai 2019 m. gruodį JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) įvedė A. Lembergui sankcijas, jam teko pasitraukti iš visų bendrovių, su kuriomis buvo siejamas. A. Lembergas net buvo priverstas palikti savo pareigas Ventspilio uoste. Vėliau uostui sankcijos buvo panaikintos. Nepaisant to, jis ir toliau dirbo Ventspilio miesto tarybos Finansų komitete, kuris yra atsakingas už lėšų panaudojimo mieste valdymą. Net ir po to, kai buvo įvestos JAV sankcijos, jis toliau mokėjo sau darbo užmokestį. Dar blogiau tai, kad niekas net nepasidomėjo, ar jis turi teisę taip elgtis.

Tačiau po 12 metų trukusio teismų maratono A. Lembergas buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, pinigų plovimo, sukčiavimo, neteisėto dalyvavimo įvairiuose verslo sandoriuose ir melagingos informacijos teikimo pajamų deklaracijose. Rygos apygardos teismas skyrė Aivarui Lembergui penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, turto konfiskavimą ir 20 tūkst. eurų baudą. Buvo konfiskuotas net garsusis Puze dvaras, kuriame visus tuos metus A. Lembergas ir jo šeima gyveno, taip pat kiti nekilnojamojo turto objektai.

Šiuo metu A. Lembergas dar neperkeltas į kalėjimą, jis tiesiog sulaikytas. Taip yra dėl to, kad nutarties dar nepatvirtino aukščiausios instancijos teismas. O kol nutartis nepatvirtinta, įstatymas techniškai negali užkirsti kelio A. Lembergui dalyvauti rinkimuose, ką jis šiuo metu sėkmingai ir daro, nors Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija, kuriai pavaldžios visos Latvijos savivaldybės, aiškiai pasakė, kad kalėdamas A. Lembergas negalės vykdyti miesto tarybos deputato funkcijų.

Latvijos ateitis, jei žmonės balsuos už Lembergą

Paklaustas, kaip Latvija atrodys tarptautinės bendruomenės akyse, jei A. Lembergas bus išrinktas, Janis Bordanas sako: „Kol A. Lembergas išliks politinėje arenoje, o kitos politinės partijos ir toliau bendradarbiaus su Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, kitos valstybės į Latviją žiūrės kaip į galimai mafijos valdomą šalį“.

Ministro teigimu, patyrusios šalys, turinčios tvirtą demokratinį pagrindą, supranta, kad mafijos struktūrų pašalinimas nėra lengvas uždavinys – tam reikalinga drąsa ir net pasiaukojimas. „Mes aiškiai matome, kaip Latvijoje aukojami žmonės – žmonės, pasisakantys prieš A. Lembergo interesus. Tokie žmonės tampa baudžiamojo proceso ir kitokio pobūdžio išpuolių prieš asmeninį gyvenimą objektais. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie žmones, kurie dirbo saugumo tarnybose ir turėjo aukščiausio lygio leidimus, kurie gynė šią šalį tiesiogine to žodžio prasme. Galiausiai jie buvo priversti trauktis iš savo pareigų ir apskritai palikti darbą tose institucijose“, – sako ministras.

Anot J. Bordano, tarptautinė bendruomenė sveikina žmones, pasirengusius priešintis A. Lembergo interesams. „Jie stebi, kaip Latvija sprendžia šią problemą, – sako ministras. – Nes arba šalis sprendžia problemas, arba paskęsta jose ir viskas visiems lieka neaišku.“ Jo manymu, jei viskas strigs ir niekas nebus išspręsta, užsieniečiai greičiausiai padarys išvadą, kad ši yda tebėra rimta problema ir Latvijos Vyriausybė yra bejėgė ką nors pakeisti.

„Jei nebus akivaizdžių pokyčių, žmonės vėl ir vėl rinks lembergus, o partijos, kurias sudaro tokie žmonės, ir toliau laikysis valdžiose, jie supras, kad per daug rizikinga čia investuoti savo pinigus“, – aiškina J. Bordanas.

Kitas dalykas, kuris, pasak ministro, visiškai įmanomas, yra tai, kad čia gali atsirasti investicijų iš kitų šalių, nes Latvija turi uostų, miestų ir pakankamai vietų, kur galima statyti gamyklas. „Vienintelė problema – tos investicijas gali imti plaukti iš šalių, kurioms teisingumas nėra taip svarbu“, – nuogąstauja jis.

Pasak J. Bordano, investicijos ir pasiūlymai gali atkeliauti iš tokių šalių, kurios „gali ateiti ir tiesiogiai derėtis su merais, o jie tada nuspręs priimti arba atsisakyti investicijų. Tai būtų iš tiesų pusiau mafijos valdomos šalys“, – sako jis.

Latvija turi pasirinkimą, kur link eiti, sako teisingumo ministras ir pabrėžia rinkėjų atsakomybę. „Arba piliečiai balsuoja už A. Lembergą ir žmones, pasirengusius dirbti su juo kartu, arba galų gale pradeda ignoruoti jo šalininkus“, – sako J. Bordanas.

Vėžys plinta toliau

J. Bordanas taip pat primena, kad A. Lembergui taikomos tarptautinės sankcijos. „Sankcijos jam taikomos dėl to, kad jis turėjo įtakos sprendimų priėmimo procesams, sprendė, kurie žmonės bus skiriami į tam tikras pareigas, įskaitant teisėsaugą, žmonės iš tam tikrų grupių, bet ne tie, kurie tarnauja teisingumui, – sako jis. – Tai vėžys, kuris plinta po visą Latviją.“

Natūraliai kyla klausimas, kodėl A. Lembergui leidžiama dalyvauti savivaldos rinkimuose, jei jis sėdi kalėjime.

Leidžiama dėl to, kad nors jis ir buvo pripažintas kaltu, apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjo, BNN pranešė Centrinė rinkimų komisija. „Kol nuosprendis nėra galutinis, asmuo turi teisę dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktas“, – teigiama pranešime.

Čia reikia paminėti, kad A. Lembergą kaltu pripažino pirmosios instancijos teismas – Rygos apygardos teismas. Jis buvo pripažintas kaltu dėl daugybės korupcinių nusikaltimų Latvijos valstybei.

Teisingumo ministras taip pat paaiškina, kad „Rygos apygardos teismas panaikino visas ankstesnes kardomąsias priemones ir, manau, pagrįstai pakeitė jas griežčiausia priemone – suėmimu“. Tačiau J. Bordanas pabrėžia, kad tai dar ne bausmė, o tik griežčiausia kardomoji priemonė.

Teisingumo ministro nuomone, dalyvaudamas rinkimuose A. Lembergas demonstruoja panieką. „Į visus kaltinimus, susikaupusius per šiuos metus, jis aiškiai žiūri su panieka, – sako jis. – Tačiau mes negalime kaltinti teisėjo, kad viskas užtruko taip ilgai, nes jis norėjo nuodugniai išanalizuoti visas detales, kad niekas negalėtų pasakyti, jog jis priėmė sprendimą neperžiūrėjęs kiekvienos smulkmenos šioje byloje.“

„Sakyčiau, kad teisėjas, skirdamas suėmimą [kaip kardomąją priemonę], turi būti visiškai įsitikinęs, kad nusikaltimai, kuriais jis [kaltinamasis] yra kaltinamas, yra pakankamai sunkūs, kad būtų galima taikyti tokią priemonę“, – aiškina ministras.

Kelia pavojų šalies valstybingumui

„Ar žmonės iš tikrųjų mano, kad protinga balsuoti už tokį rinkimų sąrašą ir remti partiją, kuri ne tik neatsiriboja nuo tokių žmonių, bet ir toliau palaiko ir skatina balsuoti už sunkiais nusikaltimais kaltinamą asmenį, iškelia jį į patį sąrašo viršų?“ – retoriškai klausia J. Bordanas.

Ministras dar kartą pabrėžia – A. Lembergui skirta laisvės atėmimo bausmė yra pagrįsta.

„Tai nebuvo atsitiktinis sprendimas – po tokio ilgo teismo sulaikyti ir nuteisti penkerius metus kalėti asmenį, kuris ilgus metus iš esmės buvo pagrindinis valstybės politikos formuotojas. Nė vienam teisėjui tai nėra lengva užduotis“, – sako jis.

J. Bordanas paaiškina, kad tai nėra tas pats, kas paimti žmogų iš gatvės ir pasodinti į kaltinamųjų suolą, sufabrikavus kaltinimus. „Tai visai kas kita, – teigia ministras. – Štai kodėl tai, kad partijoje yra žmonių, manančių, jog A. Lembergas yra puikus kandidatas vesti partijos sąrašą į rinkimus, rodo, jog šalis juda pavojinga linkme. Žmonės, balsuojantys už juos, kelia šiai šaliai pavojų. Jie nori išlaikyti esamą situaciją.“

Jis pabrėžia, kad A. Lembergo kandidatavimas rinkimuose rodo labai žemą dviejų konkrečių partijų – „Latvijai ir Ventspiliui“ bei „Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“ – politinį lygį ir kelia pavojų šalies valstybingumui.

Nieko negali padaryti šioje situacijoje?

Politikas sako, kad nėra taip, jog vykdomojoje valdžioje nebūtų žmonių, kurie per visus tuos metus nebūtų pasiūlę kokių nors pakeitimų ar ėmęsi veiksmų. „2013 m. aš palaikiau teisės akto projektą, draudžiantį baudžiamosiose bylose įtariamiems asmenims dalyvauti savivaldos rinkimuose. Galų gale buvau nušalintas nuo pareigų kaip ir tuometis Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Edmundas Sprūdžis, o netrukus žlugo ir visa Vyriausybė“, – aiškina J. Bordanas.

Anot jo, tokių įstatymų projektų svarstymą dažnai atidėlioja Žaliųjų ir valstiečių sąjungai artimos partijos ir konkretūs jų nariai. Minėtiems įstatymo pakeitimams pritarę politikai iš esmės buvo priversti trauktis iš politinės arenos. Tai reiškia, kad JAV įvestos sankcijos buvo pagrįstos. Tai taip pat įrodo, kad teismo pritaikyta kardomoji priemonė irgi buvo pagrįsta.

„Manau, kad partijos, kurioms A. Lembergas daro įtaką, yra tos, kurios buvo koalicijoje su Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, t. y. „Vienybė“ ir „Nacionalinis aljansas“, – teigia J. Bordanas.

Teisingumo ministras BNN sakė, kad Vyriausybė rengia įstatymą, užkirsiantį kelią baudžiamosiose bylose kaltinamiems asmenims dalyvauti rinkimuose. Jis teigė, kad projektas turi reikiamą palaikymą, tačiau dar nėra iki galo paruoštas, kad jį būtų galima pritaikyti artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Tuo pačiu metu, anot jo, reikia įdėti papildomų pastangų ir patobulinti oficialių kaltinimų kokybę, kad baudžiamieji procesai nebūtų naudojami prieš potencialius politinius konkurentus.

Lembergas negali tapti deputatu

Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija BNN teigė, kad A. Lembergas netaps miesto tarybos deputatu ar meru. Tai tiesiog neįmanoma – Respublikinės miesto tarybos ir savivaldybės tarybos deputato statuso įstatyme išvardijamos pareigos, kurių neįmanoma atlikti sėdint kalėjime, pabrėžia ministerija. Pagal šį įstatymą, deputatai privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose, stebėti tarybos sprendimų vykdymą, nagrinėti gyventojų pateiktus skundus ir pateikti atsakymus per konkretų laiko tarpą, taip pat organizuoti gyventojų priėmimo valandas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.