Toksiška, kraštutinių dešiniųjų konservatorių liaudies partija (EKRE) nebepriklauso Estijos Vyriausybę formuojančiai koalicijai. Šalies reputacijai padarytos žalos atitaisymas bus vienas svarbiausių naujosios premjerės Kaja Kallas uždavinių.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Emerging Europe“ originalus kūrinys.
Estija ilgą laiką buvo laikoma viena ryškiausių pokomunistinio pasaulio sėkmės istorijų – skaitmeninio valdymo, technologijų ir inovacijų lyderė.
Tačiau toksiškos kraštutinės dešinės Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) dalyvavimas šalies Vyriausybę sudarančioje koalicijoje pastaruosius dvejus metus sudavė ne vieną skaudų smūgį kruopščiai puoselėtam šalies tarptautiniam įvaizdžiui.
EKRE lyderiai ne kartą pasisakė prieš užsieniečius – tai labai nenaudinga mažai šaliai, kuriai reikalingi kvalifikuoti migrantai, padedantys išlaikyti besiplečiantį technologijų sektorių, o visai neseniai bandė prastumti konstitucijos pakeitimus, apibrėžiančius santuoką išimtinai kaip vyro ir moters sąjungą ir užkertančius kelią bet kokiems tos pačios lyties santuokas įteisinantiems įstatymams.
2016 m. Estija pirmoji iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų pripažino tos pačios lyties asmenų sąjungas ir leido tos pačios lyties poroms pasirašyti bendro gyvenimo sutartį. Tačiau buvęs Vidaus reikalų ministras ir vienas iš pagrindinių EKRE narių Martas Helme pasiūlė Estijos gėjų poroms „persikelti į Švediją“.
Partija taip pat yra atvirai euroskeptiška, o jos praėjusių metų reakcija į Europos Komisijos ekonomikos gaivinimo instrumentą („Naujos kartos ES“), skirtą padėti Europos Sąjungai atsigauti po ekonominio COVID-19 pandemijos poveikio, ir pareiškimas, kad neva jis yra „didelis žingsnis Jungtinių Europos Valstijų link“, puikiai tai iliustruoja.
Tarptautinė gėda
Turbūt nemaloniausias incidentas įvyko 2019 m. gruodį, kai šalies prezidentė Kersti Kaljulaid ir ministras pirmininkas Juri Ratas buvo priversti atsiprašinėti po to, kai M. Helme tuomet ką tik išrinktą Suomijos ministrę pirmininkę Sanną Marin pavadino „parduotuvės kasininke“.
„Dabar matome, kad parduotuvės kasininkė tapo premjere, o dar vienas gatvės aktyvistas ir neišsilavinęs žmogus tapo Vyriausybės nariu“, – sakė M. Helme, vėliau teigęs, kad jo žodžiai buvo neteisingai suprasti ir turėjo skambėti kaip komplimentas.
K. Kaljulaid, pati ne kartą yra atsidūrusi EKRE taikinyje, Estijos laikraščiui „Postimees“ sakė, kad, jos nuomone, M. Helme kelia grėsmę šalies saugumui, o jo pasisakymai gali priešiškai nuteikti partnerius regione.
Visgi 2020 m. lapkritį M. Helme buvo priverstas atsistatydinti po to, kai JAV prezidentą Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį pavadino „korumpuotais personažais“, tačiau daugiau informacijos ar įrodymų nepateikė.
Nepaisant to, šio mėnesio pradžioje M. Helme vėl išsišoko, pavadindamas neseniai kaimyninėje Lietuvoje įvykusius rinkimus, atvedusius į valdžią moterų dominuojamą Vyriausybę, „suklastotais“ ir „giluminės valstybės“ (angl. „deep state“) paveiktais.
Nuo sausio 25 d. EKRE nebepriklauso Estijos valdančiajai koalicijai, o pagrindiniai šalies politikai greičiausiai labai gerai pagalvos prieš vėl kada nors siūlydami jai dalyvauti valstybės valdyme.
Koalicija, kuriai ši partija priklausė, žlugo šio mėnesio pradžioje, kai dėl korupcijos skandalo, susijusio su nekilnojamojo turto objektu Taline, atsistatydino Centro partijos lyderis ministras pirmininkas Juri Ratas.
Viena iš penkių įtariamųjų korupcija yra Martino Helmės, Marto Helmės sūnaus ir buvusio Estijos finansų ministro, patarėja Kersti Kracht. Pasak prokuratūros, K. Kracht pažadėjo verslininkui Hillarui Tederiui pasinaudoti savo įtaka ir užtikrinti nekilnojamojo turto plėtros projektui paskolą palankiomis sąlygomis.
Martinas Helme neigia ką nors apie tai žinojęs.
Įvaizdžio atkūrimas
Estijos, kaip pažangios, tolerantiškos, europinių vertybių ir skaitmeninės transformacijos šalininkės, įvaizdžio atkūrimo užduotis teko Kajai Kallas – Reformų partijos, kuri 2019 m. laimėjo parlamento rinkimus, tačiau buvo nustumta nuo valdžios, kai J. Ratas sudarė koaliciją su EKRE ir kiek nuosaikesne dešiniąją „Isamaa“ (Tėvynės) partija, lyderei.
Reformų ir Centro partijoms sudarius koaliciją, Estija pagaliau turės Vyriausybę, už kurią balsavo prieš dvejus metus.
Buvusi Europos parlamento narė ir buvusio Estijos ministro pirmininko dukra K. Kallas sausio 25 d. šalies parlamente sakė norinti matyti šalį „vėl besišypsančią“.
Pirmoji jos užduotis, to siekiant, bus suvaldyti COVID-19 pandemiją.
„Pastaruoju metu infekcijos rodikliai stabilizavosi, tačiau grėsmė niekur nedingo“, – sakė K. Kallas ir pridūrė, kad jos tikslas yra „išlaikyti Estiją kuo atviresnę, kad žmonės galėtų eiti į darbą, vaikai galėtų eiti į mokyklą ir ekonominė veikla galėtų tęstis“.
„Vakcinacija bus svarbiausias Vyriausybės uždavinys artimiausiais mėnesiais. Turime derėtis tiek Europos lygiu, tiek su įvairiais vakcinų gamintojais, kad paspartintume vakcinos įsigijimo procesą. Visi turėtų žinoti, kada bus skiepijami“, – sakė ji.
K. Kallas taip pat kalbėjo apie Estijos įvaizdžio problemą.
„Estija turi jėgų vėl tapti savo sienas peržengiančia šalimi, kuri vertinama dėl savo atvirumo ir novatoriškų technologijų. Mes norime gyventi į ateitį žvelgiančioje valstybėje, kuri būtų palankiai vertinama tiek Europoje, tiek ir platesnėje pasaulio arenoje“, – kalbėjo ji.
„Politika yra diskusija apie tai, kaip mes organizuojame savo visuomenę ir dalijamės ištekliais. Tačiau kodėl išsakydami savo požiūrį turime įžeisti ar išjuokti kitą žmogų? Kodėl turime tiek daug neapykantos vienas kitam? – klausė naujoji ministrė pirmininkė. – Blogiausia, ką Vyriausybės narys gali padaryti Estijai – provokuoti ir eskaluoti konfliktus. Naujas kabinetas to tikrai nedarys. Mes neskirstysime visuomenės į „mus“ ir „juos“.
Tie iš mūsų, kurie visuomet palaikė Estiją, neabejotinai linki K. Kallas sėkmės.
