Pasaulyje

2020.11.25 14:55

Europa gimsta krizėse: šansas Lietuvai ir pasitikėjimo paieškos

LRT.lt2020.11.25 14:55

„Europa gimsta krizėse,“ – teigė Jeanas Monnet. Kartu tai yra ir galimybių metas, kai Europos Sąjungos valstybės, veikdamos išvien, gali ieškoti inovatyvių ir kūrybiškų sprendimų, išeiti iš krizių dar labiau sustiprėjusios, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Laukdami artėjančios Konferencijos dėl Europos ateities, Lietuvos ekspertai ir visuomenės veikėjai susivienijo bendram tikslui ir Rytų Europos studijų centro (RESC) kartu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos organizuojamo renginio „Mano Europa – ateitį kuriame kartu“ metu dalijosi idėjomis, kokia linkme turėtų judėti Europa ir kaip prie bendros Europos ateities vizijos galėtų prisidėti kiekvienas iš jų.

Renginio diskusijoje „Europa – mano galimybių erdvė“, kurią moderavo žurnalistas Rytis Zemkauskas, įvairių sričių Lietuvos specialistai aptarė, kaip savo veikla prisideda prie bendrų Europos Sąjungos siekių įgyvendinimo ir vertybių įtvirtinimo, ko tikisi iš nuolat kintančios Europos Sąjungos artimiausiu laikotarpiu.

Europos Sąjungoje reikia pasitikėti savimi

Europos Sąjungą vadindamas Europos unija, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, be tokių dažnai viešojoje erdvėje aptariamų iššūkių kaip Kinijos, Rusijos grėsmė, vienybės paieškos, įvardijo ir kitą aspektą.

„Europai reikia pasitikėti savimi, tačiau ji šio pasitikėjimo neįgis, jei suvoks save siaurai kaip ekonominę bendriją. Europinis solidarumas gimsta tada, kai šalia tokių įprastų dalykų kaip prekių ir paslaugų judėjimas imame kalbėti apie bendrą Europos kultūrinį pagrindą, istorines patirtis, vertybes,“ – teigė profesorius.

Rektorius pabrėžė, kad Europos unija turi susitelkti į mokslo ir technologijų inovacijas, o kaip potencialią sėkmės istoriją įvardijo Europos universitetų aljansų kūrimą, kurie yra ne tik gera mokslo ir studijų integracijos europiniu lygiu priemonė, bet ir pagalba bendrų Europos vertybių ir idėjų sklaidai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vertindama Europos Sąjungos iššūkius aplinkosaugos atžvilgiu, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė džiaugėsi, kad Europos Komisija ėmėsi lyderystės ir teikia pirmenybę klimato klausimams. Svarbu užtikrinti, kad žaliasis kursas neliktų tik teorine strategija ir jo įgyvendinimas būtų pagrįstas teisingumo ir piliečių įtraukimo principais. L. Paškevičiūtė paminėjo ir tai, kad Vakarų Europos valstybės labiau palaiko žaliąjį kursą, o Rytų valstybės į šią strategiją žvelgia atsargiau.

Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės Mildos Laužikaitės nuomone, 2020 m. išryškino su informaciniu lauku susijusius iššūkius: bandymą nepasiklysti informacijos sraute, siekį išlaikyti konstruktyvius santykius su žmonėmis.

Remdamasi Prancūzijos prezidento E. Macrono mintimi, kad dabar turime išrasti civilizaciją iš naujo, M. Laužikaitė pabrėžė būtinybę sutelkti kultūrinius išteklius Europos lygmeniu ir ieškoti kūrybiškų sprendimų neeilinėms Europos problemoms: „Mes, kaip kūrybos bendruomenė, matome, kad pagrindinis iššūkis yra išsaugoti kūrybiškumą. Jį turime suvokti ne izoliuotai, o kaip esminį žmogaus veikimo principą – gebėjimą atvirai vertinti iššūkius visapusiškai, būti nuolatinio nežinojimo, smalsumo būsenos. Tokios praktikos veikimą būtina užtikrinti pradedant nuo švietimo, bet kartu galvojant ir apie institucijų, verslo organizacijų įpročius.“

Kaip vieną didžiausių iššūkių Europos Sąjungos technologijų gamybos verslams galime išskirti išaugusią Kinijos ir Pietryčių Azijos galią, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ignas Mikutis, UAB „Elinta Charge“ direktorius, pateikė pavyzdį: 2015 m. mažuosiuose Vietnamo kaimeliuose gatvėse jau buvo įrengtas LED apšvietimas, o Europoje vis dar nesame visuotinai pritaikę šios technologijos. „Kinija, nusprendusi, kad nori užimti reikšmingą rinkos dalį ar pirmauti šios technologijos naudojimo srityje, turi visas galimybes,“ – teigė I. Mikutis.

Laikas mažųjų valstybių lyderystei

UAB „NanoAvionika“ direktorius Vytenis Buzas, pasakodamas apie savo įmonės pasaulinių sistemų kūrimo iniciatyvas ir indėlį europiniu lygmeniu, ragino suvokti, kad esame Europos bendruomenės dalis, ir pamiršti savo mažumą, nes pokyčius lemia ne teritorinis dydis, o siūlomos idėjos ir jų aktualumas.

Šiai minčiai pritarė ir kiti diskusijos dalyviai. Buvo teigiama, kad atėjo laikas jauniausioms ir labiausiai egzistenciškai nuo Europos Sąjungos priklausomoms šalims, tarp jų ir Lietuvai, inicijuoti pokalbius apie problemas ir iššūkius. L. Paškevičiūtė taip pat įžvelgė Lietuvos potencialą imtis lyderystės regione įgyvendinant žaliąjį kursą.

I. Mikučio akimis, Lietuva, kaip atvira rinka, galėtų drąsiau kalbėti Europos Sąjungos lygmeniu ir kelti stiprėjančio protekcionizmo tarp Europos Sąjungos valstybių narių klausimą, taip siekdama sustiprinti Europos Sąjungos rinką konkuruojant su Kinija.

Konferencija dėl Europos ateities, pagrįsta kūrybiškų sprendimų paieška ir piliečių įtraukimu, gali tapti mažų valstybių iniciatyvų ir lyderystės, kylančios iš vietos lygmens į europinį lygmenį, platforma. Su šia mintimi sutiko skirtingų sričių specialistai, užbaigdami pirmąjį Lietuvos pasiruošimui Konferencijai dėl Europos ateities skirtą renginį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.