Ar bandymas pakeisti nacionalinius simbolius protestų krečiamoje Baltarusijoje gali išprovokuoti ir Rusijos intervenciją, rašo „South China Morning Post“.
Baltarusijos protestų metu žmonės ėjo su vėliava, kuri, nesusipažinusiam su Baltarusijos politika žmogui, gali pasirodyti nematyta. Raudonai balta tautinė vėliava yra labai svarbi, siekiant suvokti šios tautos praeitį ir, galbūt, net žvilgtelėti į ateitį.
„Vėliava buvo išrasta 1915 m. ir turėjo būti panaši į baltarusiškus baltos spalvos kostiumus su raudona juosta, – teigė Stokholmo Sodertorno universiteto Baltijos ir Rytų Europos studijų centro bendradarbis Peras Rudlingas, – spalvos primena istorines Lietuvos ir Lenkijos karalystes, kurios anksčiau buvo Baltarusijos vakarų žemės, prieš jas aneksavus Sovietų Sąjungai Antrojo pasaulinio karo metu.“
Why Belarus has two flags. Amazing explainer by @RFERL pic.twitter.com/AULSQLFM5p
— Franak Viačorka (@franakviacorka) August 19, 2020
Baltarusių nacionalistų grupelės šią vėliavą naudojo 1918 m., kai buvo paskelbta Baltarusijos Liaudies Respublika (BLR) – nepripažinta valstybė, kuriai nepavyko suformuoti nepriklausomos Vyriausybės ir kuri galiausiai buvo okupuota ir prijungta prie SSRS.
1991 m. valstybei atgavus nepriklausomybę, ši vėliava buvo paskelbta valstybine, tačiau 1994 m. A. Lukašenkai tapus prezidentu, ją pakeitė raudonai žalia modifikuota sovietinės respublikos nuo 1951 m. naudota vėliava. Šis žingsnis tarsi atitiko dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykdytą integracinę politiką su Rusiją, nostalgiją sovietmečiui ir vis stiprėjantį autoritarizmą.
Baltai raudonos vėliavos draudimas tarsi atspindėjo A. Lukašenkos polinkį dairytis į sovietinę praeitį ir ten ieškoti legitimumo bei galios svertų.
Taip klostantis aplinkybėms, pastaruosius du su puse dešimtmečių Kremlius turėjo nemažai įtakos Baltarusijos politikoje. Labiausiai tai išryškėjo, pasirašius „Sąjunginės valstybės“ sutartį – oficialų dokumentą, skatinantį abiejų šalių integraciją, mainais už kurią Baltarusijai buvo gerokai pigiau tiekiamos dujos.
Tačiau 2018 m. kilę ginčai dėl energijos tiekimo atskleidė pirmuosius įtrūkimus, kurie vėliau virto pakankamai įtemptais santykiais tarp dviejų valstybių. A. Lukašenka įspėjo Kremlių, kad šis rizikuoja prarasti „vienintelį sąjungininką Vakaruose“ ir derybos dėl šalių sujungimo (kaip teigiama, vieno iš galimų būdų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išlikti valdžioje net ir po 2024 m., kai baigsis paskutinioji jo kadencija) atsidūrė aklavietėje, nes A. Lukašenka neva nebuvo linkęs perleisti valdžios net Maskvai.
Dramatiškai pasisukus įvykiams prieš šio mėnesio pradžioje vykusius rinkimus, Baltarusijoje buvo sulaikyti 33 Rusijos piliečiai, A. Lukašenkos teigimu, priklausantys liūdnai pagarsėjusiai karo samdinių bendrovei „Wagner“, siejamai su Rusijos interesais Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Baltarusijos prezidentas įspėjo apie Rusijos planus sutrukdyti organizuoti rinkimus ir perimti šalies kontrolę, tačiau vėliau, siekdamas susigrąžinti Maskvos prielankumą ir užsitikrinti pagalbą, atlaikant Europos Sąjungos daromą spaudimą dėl smurto naudojimo, malšinant protestus, jis šių žodžių išsižadėjo.
Draugiškų santykių su Maskva atkūrimas, ypač šiuo metu, kai A. Lukašenka sulaukia rimtų priekaištų iš ES šalių, verčia nuogąstauti, koks vaidmuo gali tekti Rusijai per ateinančias keletą savaičių. A. Lukašenka įspėjo apie NATO agresiją šalia Baltarusijos sienos ir paragino Rusiją laikytis kolektyvinės gynybos ir saugumo sutarties tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Maskva, iš savo pusės, pareiškė esanti pasiruošusi suteikti pagalbą, užtikrinant saugumą, „jei tai bus reikalinga“.
Istoriškai nevienareikšmių simbolių, tokių kaip baltai raudona vėliava, naudojimas, kai kurių analitikų nuomone, net gali tapti užsienio valstybės intervencijos pateisinimu.
Kaip sako Kijeve dirbanti ir šalies kraštutinių dešiniųjų grupuočių tyrimuose besispecializuojanti mokslininkė Hana Hyrtsenko, būtent taip nutiko kaimyninėje Ukrainoje. Tam tikri 2014 m. vykusių Euromaidano protestų metu naudoti simboliai, pirmiausia, juodai raudona vėliava, Rusijos žiniasklaidoje buvo pristatyti kaip fašistiniai dėl atskirų atvejų, kai Antrojo pasaulinio karo metais Ukrainos nepriklausomybės judėjimai bendradarbiavo su naciais. Tai leido visą Vakarų remiamą judėjimą susieti su fašizmu.
„Esu įsitikinusi, kad šis mitas buvo sukurtas, siekiant asociacijų su „didvyriška sovietine“ praeitimi, – sako H. Hyrtsenko, turėdama omenyje Rusijoje gajų naratyvą, šlovinantį rusus kaip pagrindinius Hitlerio nugalėtojus ir Europos išvaduotojus. – Tokiu būdu legitimuojamos jos karinės intervencijos, legitimuojamas V. Putino režimas.“
Nors politinis kontekstas Ukrainoje ir Baltarusijoje labai skiriasi, baltai raudonos vėliavos sąsajų su fašizmu įvardijimas Rusijos valstybinėje ir socialinėje žiniasklaidoje, anot H. Hyrtsenko, gali „įplieksti informacinį karą su sunkiai prognozuojama baigtimi“. Užsienio politologai taip pat ieško sąsajų ir užduoda klausimą, ar Baltarusija gali tapti antrąja Ukraina.
Protestuotoja iš Gomelio Kaciarina, prašiusi neminėti pavardės, teigia, kad prieš rinkimus S. Cichanouskaja ir kiti opozicijos lyderiai naudojo abi vėliavas, taip pabrėždami skirtingų aljansų vienybę. „Šiuo atžvilgiu mes skiriamės nuo Ukrainos, – sako ji. – Protestuojama ne dėl geopolitikos, ES ar Rusijos. S. Cichanouskajos rinkiminės kampanijos mitinguose praktiškai nesimatė ES vėliavų ir, skirtingai nuo Maidano, integracijos į ES darbotvarkėje nėra. Žmonės tiesiog kovoja už savo prigimtines teises ir laisves.“
Baltarusijos istorijoje besispecializuojantis vokiečių istorikas Felixas Ackermannas su tuo sutinka. „Rinkimų kampanija pavertė pakankamai siauros etninių nacionalistų grupės naudotus simbolius didesnės šalies gyventojų dalies pripažįstamais simboliais, – sako jis. – Baltai raudona vėliava nebėra vien „opozicijos“ simbolis, ji tapo laisvės ir tautos suverenumo simboliu.“
Situacija Baltarusijoje kaičiasi labai greitai, kasdien vis daugiau šalies visuomenės sektorių įsitraukia į protestus, iškabindami savas baltai raudonas vėliavas gatvėse ir demonstruodami jas socialiniuose tinkluose. Ar jiems pavyks išlaikyti geopolitinį neutralitetą ir net nesąmoningai neišprovokuoti Rusijos reakcijos, dar pamatysime.
Tačiau tokiems protestų dalyviams kaip Kaciarina tai ne taip ir svarbu. „Balta-raudona-balta spalvos simbolizuoja naują, demokratišką Baltarusiją, – sako ji. – Tai tarsi visiškas atsiribojimas nuo praeities, nuo diktatoriško režimo, įkūnijančio visus šiuos žiaurumus.“
Stojimas į NATO ar bent jau Europos Sąjungą nėra toks svarbus reikalavimas kaip sąžiningi rinkimai, skaidrios institucijos ir šalies vadovo pasikeitimas. Baltarusiams ši vėliava yra solidarumo simbolis ir jie tikisi, kad „paskutinio Europos diktatoriaus“, kaip A. Lukašenka dažnai vadinamas, dienos yra suskaičiuotos.
