Pasaulyje

2019.08.14 14:09

„Antroje tėvynėje“ su Merkel susitikęs Nausėda nori palaikymo Astravo klausimu

atnaujinta 15.59
LRT.lt, BNS2019.08.14 14:09

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atvyko savo trečiojo vizito į užsienį – po ankstesnių apsilankymų Lenkijoje ir Latvijoje, šįkart dvi dienas jis leidžia Vokietijoje, kur jau susitiko su kanclere Angela Merkel, o rytoj jį priims prezidentas Walteris Steinmeieris.

Dėl A. Merkel sveikatos problemų vadovai himnų klausėsi sėdėdami.

Spaudos konferencijoje A. Merkel priminė, jog su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite ją siejo geri santykiai. G. Nausėda džiaugėsi „šiltu“ ir „bičiulišku“ susitikimu.

„Po pirmo pokalbio (su G. Nausėda) galiu pasakyti, kad mūsų bendradarbiavimas buvo labai sėkmingas ir intensyvus“, – sakė kanclerė.

A.Merkel sakė, jog dvišaliai santykiai yra „labai geri“, ekonominis bendradarbiavimas yra geras, nors gali būti ir intensyvinimamas.

Kanclerė sakė, kad buvo kalbėta apie situaciją Europos Sąjungoje, abi šalys yra suinteresuotos kuo greičiau turėti patvirtintą daugiametę finansavimo programą. Vokietija esą gerai supranta Vidurio ir Rytų Europos valstybių finansavimo lūkesčius.

„Kai kalbu apie finansinę programą, jos rengimą, tai komplikuota, tačiau jei yra politinė valia ir noras, tai įgyvendinti įmanoma“, – sakė A. Merkel.

Taip pat buvo aptartas ir „Brexitas“.

Ji pabrėžė, jog su G. Nausėda kalbėjosi ir apie situaciją Ukrainoje, pabrėžė būtinybę įgyvendinti Minsko taikos susitarimus.

Vokietija, pasak kanclerės, palaiko Lietuvos rūpestį dėl Astravo AE saugumo, siekį užtikrinti aukštesnių saugumo standartų laikymąsi ir paskatinti ES siekti, kad jėgainė atitiktų visus tarptautinius saugumo standartus.

Antroji tėvynė

Vokiškai kalbėjęs G. Nausėda Vokietiją pavadino savo „antrąja tėvyne“, jis priminė čia studijų metu praleidęs du metus ir rašęs daktaro disertaciją.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda džiaugėsi Vokietijos investicijomis Lietuvoje. Minėdamas probleminius klausimų, kuriais reikia palaikymo, Lietuvos prezidentas pakartojo argumentu, kodėl Astravo AE kelia grėsmę.

„Labai prašome bičiulių pagalbos ES siekiant, kad ši elektrinė dar prieš funkcionavimą įgendintų visus saugumo standartus, kuriuos būtina įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, buvo išreikštas susirūpinimas ir būsima ES perspektyva, finansavimo projektu, kurį dar būtina tobulinti.

„Apsikeitėmis nuomonėmis dėl Rusijos, pakartojau poziciją, kurios Lietuva laikėsi ilgą laiką. Kol Ukrainoje vyksta intervencija, kol yra didelė įtampa, kol Krymas aneksuotas ir kišamasi į šalies vidaus reikalus sunku, labai sunku komunikuoti ir bendrauti su Rusija aukščiausiu politiniu lygiu. Nors, kita vertus, tai nepaneigia būtinybės bendradarbiauti ekonominėje ir kultūrinėje srityje“, – sakė G. Nausėda.

Aptariant Ukrainą, anot G. Nausėdos, šalių vadovai suprato vienas kito poziciją. Tačiau kalbant apie „Nord Stream 2“ dujotiekį, Lietuvos prezidentas išreiškė „skeptišką nuomonę“, nes tai smūgis energijos tiekimo diversifikavimui ES bei esą būtina paisyti ir Ukrainos, per kurią eina Rusijos dujų vamzdynai į Europą, interesų. „Ponia Merkel pritarė, kad šių Ukrainos interesų būtina paisyti“, – sakė G. Nausėda.

Migrantų klausimas

Paklausta apie migraciją, A. Merkel sakė, jog Vokietija kovoja su nelegaliu pabėgėlių gabenimu, siekia suvaldyti migrantų srautus, užtikrinti taiką Afrikos valstybėse, taip pat deramasi dėl Turkijos ir ES susitarimo.

„Jei migrantai atvyktų į Vokietiją, esu įsitikinusi, kad reikėtų naujo mechanizmo, kad visų įsipareigojimai būtų aiškūs“, – sakė kanclerė. Ji pritartų naujoms EK pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvoms migrantų klausimams.

Anot G. Nausėdos, Lietuva atsakingai priima pabėgėlius pagal savo galimybes: „Savaime suprantama, kad šis atsakomybių pasisikirstymas turi būti suderintas su mūsų galimybėmis. Būsimose iniciatyvose Lietuva tikrai neatsisakys dalyvauti, nes puikiai suprantame, kad būdami ES nariais turime tiek teises, tiek pareigas ir atsakomybes. Ir šioje vietoje aš manau jokių ypatingų pokyčių nebus.“

Grėsmių matymas

Lietuvos prezidentas pabrėžė, jog Lietuva ir Lenkija turi skausmingą okupacijų istorinę patirtį, todėl aiškiai mato iš Rytų kylančias grėsmes. Anot G. Nausėdos, Krymo okupacija pastūmėjo Lietuvą savo gynybai kuo skubiau imti skirti 2 proc. BVP.

„Realus gyvenimas privertė apie tai galvoti visu rimtumu“, – sakė prezidentas, pabrėždamas, jog Lietuva turi pati rodyti iniciatyvą apsiginti, o ne vien laukti sąjungininkų pagalbos.

Jis taip pat nurodė, kad Lietuva nesiekia mokyti sąjungininkų, kiek reikėtų skirti gynybai, vietoje to išryškindamas NATO solidarumo svarbą: „NATO yra ne vien teisės, bet ir pareigos ir jas šalys turi prisiimti. (...) Mes puikiai suprantame, kad intervencijos atveju negali mūsų niekas apginti, mes taip pat turime ir patys demonstruoti didelį norą, pasirengimą gintis patys, traktuoti šį klausimą visu rimtumu ir tik tada tikėtis, kad mūsų NATO partneriai visu rimtumu žvelgs į mūsų kolektyvinės gynybos klausimus.“

Vokietijos kanclerė A. Merkel pažymėjo, jog šalies išlaidos gynybai taip pat auga, nors ji pritarė, kad šalies karinėms pajėgoms reikia skirti daugiau lėšų, kad būtų užtikrintas tinkamas jų aprūpinimas.

Kanclerė išreiškė apgailestavimą, kad Rusija pažeidė JAV-Rusijos vidutinio nuotolio balistinių raketų sutartį (INF). „Su NATO partneriais darysime viską, kad būtų siekiama tolesnio nusiginklavimo“, – sakė A. Merkel.

Ji taip pat nurodė, kad Vokietija toliau bendradarbiaus su NATO sąjungininkais visose iniciatyvose.

G. Nausėda išreiškė viltį, kad ateityje su Vokietija bus dar labiau bendradarbiaujama ir naujų karinių pirkimų srityje bei karinėse misijose, užtikrinant Baltijos šalių Oro saugumą.

Paklaustas, koks Lietuvos požiūris į išsiskyrusias JAV bei ES pozicijas į Iraną, planus surengti europiečių misiją saugoti laivybą Persijos įlankoje, G. Nausėda sakė, kad siekia „konsensuso“, nes esą nuomonių išsiskyrimas tarp sąjungininkų patiktų valstybėms, norinčioms eskalacijos regione.

„Nenorime stoti nei į vieną, nei į kitą pusę, o laikytis subalansuoto dialogo formos. Kad sprendimų būtų ieškoma ne spaudimu ar prievartos būdu, o kad būtų daugiau dialogo, daugiau diskusijų. Tik taip galime spręsti labai sudėtingas Artimųjų rytų problemas, kurios yra įtampos šaltinis visame regione“, – sakė Lietuvos prezidentas.

A. Merkel pridėjo, jog Suomijoje vyksiančiuose ES gynybos ir užsienio ministrų susitikimuose bus aptariamas galimas tarptautinės saugumą Persijos įlankoje užtikrinančios misijos klausimas.

Vokietijos kanclerė taip pat sakė, kad būtina išvengti jėgos panaudojimo prieš protestuotojus Honkonge ir būtina užtikrinti, kad nebūtų varžomos 1997 m. sutartimi su Kinija Honkongo gyventojams įtvirtintos laisvės bei teisės.

G. Nausėdos vizitas sulaukė nemažo vietos žiniasklaidos dėmesio, nes tai pirmas A. Merkel susitikimas su užsienio valstybės vadovu jai pirmadienį grįžus į darbą po trijų savaičių atostogų.

Gitano Nausėdos vizitas „Antroje tėvynėje“: Angela Merkel vadovų susitikimą pavadino intensyviu ir sėkmingu