Jau seniai į praeitį nubėgo metai, kai stovėjau prie lentos ir aiškinau formules bei teoremas. Kai sėdėjau prie mokytojo stalo ir vertinau vaikus už darbą, pastangas bei norą žinoti. Oponentai tars: ką čia, Jakobai, bandai mus mokyti ar aiškinti, tavo žvakė baigia gesti arba gal jau ir užgeso. Lengvai paprieštarausiu, nes dar pamokau kolegų vaikus – visai be atlygio, nes gerbiu tą aplinką, kurioje dirbu. Atvirai, man visai neblogai sekasi, bet visų svarbiausia, kad matau ir girdžiu, kas naujo mūsų mokyklose.
Kas man buvo svarbu? Matyti vaiką mokykloje ir savo pamokose. Visada pirmas mano žingsnis buvo pažymėti pamokoje dalyvaujančius vaikus ir klausti, kur dingo jų klasės draugas, kas nutiko. Tuoj pat komunikacija su klasės auklėtoju, net skambindavau pats. Kartais išryškėdavo įvairių įdomių faktų – ir tuoj pat atskiri pokalbiai su tais, kuriuos matydavau per pertraukas koridoriuose. Matomai, apie matematiką jie jau galvodavo „kino salėse“.
Taigi, lankomumas, lankomumas ir dar kartą lankomumas. Tie, kurie turi mokytis ir kažką išmokti, privalo žinoti, kad gyvas mokytojo žodis, tikro profesionalo kalba ir aiškinimas yra aukso vertės žinios, už kurias nieko nereikia mokėti, viskas veltui ir dar kartą veltui.
Pamoka yra brangiai kainuojanti, o tu, mielas jaunasis drauge, privalai tai įvertinti.
Toliau – kartojimas. Mano Pedagoginio, pabrėžiu – Pedagoginio, instituto metodistai ir didaktikai mokė: KARTOJIMAS YRA KELIAS Į SĖKMĘ. Kai ateini į pamoką, rask būtiną laiką ir lentos kamputyje užrašyk praeitos pamokos pagrindinius akcentus, formules, teoremas ir ką būtinai teks atsiminti, žinoti, kad eitume į priekį, nes už prastovas darbas neapmokamas, jis nulinės vertės. Beje, kolegos neturėtų pamiršti, kad ne viską galima užrašyti kompiuteryje ar išmaniojoje lentoje. Kartais paprasta lenta ir geras rašiklis turi neįkainojamą vertę. Pabandykite.
Sakoma, kad mokytojas turi Dievo užduotį Žemėje. Konsultacijos, konsultacijos ir dar kartą konsultacijos. Mokytojau, išmok uždegti šviesas pirmas savo klasėje ar kabinete, nes ten, kur dega šviesa, visada ateis tavo Žmogus. Gal ne už viską tau užmokės administracija, bet jaučiu, kad pinigų yra arba jų gali būti. Kai valdžia pamatys ir pastebės, kad esi ankstyvas, kad anksčiau nei direktorius įjungi šviesas, tai tas, kuris tvarko finansus, tikrai pasistengs.
Juk gera, kai vaikai gerai parašo kontrolinį darbą, išlaiko įskaitą ir žiūri į tave didžiuodamiesi, dega akys ir gimsta noras ateiti pas Jakobą ryte. Sutikite, kolegos.
Kažkas iš teoretikų bandė mane įtikinti, kad namų darbai yra beprasmiai ir neturi jokios pridėtinės vertės. Aha, ėmiau ir patikėjau. Pirmiausia, juos reikia patikrinti ir pamatysi, ko neišmoko arba neišmokei. Kita vertus, matai ir gali daryti išvadas apie matematinį raštingumą, matematinę tvarką, pagarbą tau ir dalykui, o ne viename gale matematika – kitame piešinukai, strėlės arba gatvės šūkiai. Tik turiu priminti, kad sąsiuvinio lapai neturėtų skraidyti po klasę, o pats sąsiuvinis nesiprašytų kelionės į konteinerį.
Mokytojau, išmok uždegti šviesas pirmas savo klasėje ar kabinete, nes ten, kur dega šviesa, visada ateis tavo Žmogus.
Taip, krūviai nemaži, visi užduoda, visiems reikia ir būtina, bet užduotis reikia apmąstyti ir jos turi nešti vertę. Sunku? Be abejonės. Apskritai, gyvenime būna lengvų dalykų?
Mokytojas yra figūra, todėl jis privalo labai atsakingai ruoštis kiekvienai matematikos pamokai. Gal net pasirašyti trumpą kiekvienos dienos planą: kokius uždavinius ir kaip spręs, pamąstyti apie kiekvieną mokinį individualiai, diferencijuoti užduotis pagal kiekvieno mokinio galimybes. Mokyti matematikos taip, kad kuo mažiau kalbėtų mokytojas ir kuo daugiau dirbtų mokiniai. Turi vykti savotiškas dialogas: mokytojas padeda mokiniams, o mokiniai padeda mokytojui. Kiekvieną racionalų mokinių siūlymą sutikti su džiaugsmu ir tarti „Bravo“ bei „Ačiū“. NEBŪTINA skubėti mokinio vertinti blogu pažymiu, geriau visada jam suteikti šansą pasitaisyti. Atkreipti dėmesį į tuos, kurie grįžo į klases po ilgos ligos. Neskubėti pulti jiems skirti įskaitų ir kontrolinių darbų.
Atminkite, kad padėti galite tik patys sau. Tikrai nepadės nei savivaldybė, nei ministerija, nei komisijos, nei jokios grupės bei komitetai.
Beje, mokytojas organizuoja aktyvią mokinių apklausą ir pažymių per pusmetį turėtų susikaupti nemaža krūva. Kaip tai atlikti – yra įvairiausių metodų. Negali mokiniai per pamokas ištisai tylėti. Matematikos mokytojas privalo girdėti, kokia yra mokinio matematinė kalba, loginiai pasvarstymai, jo siūlymai sprendžiant vieną ar kitą uždavinį. Matematikos mokytojas yra intelektualus, kūrybiškas, išsilavinęs, apsiskaitęs, puikiai išvystyta logine kalba ir turintis dvasinių vertybių. Matematikos mokytojas tik įėjęs į klasę nuteikia ugdytinius rimtam darbui, trumpai įvardija, kokie pamokos tikslai ir koks laukiamas rezultatas. Būtinai mokytojui daug judėti klasėje, stebėti mokinių veiklą ir siekti griežtos matematinės tvarkos.
Mokytojas privalo apžvelgti nuveiktus darbus pamokoje, padėkoti už darbą, paskelbti porą komplimentų, priminti apie namų darbus, kad kontroliniame darbe bus tikrai vienas kitas uždavinys iš tos namų darbų krūvelės, ir t. t.
Džiaukitės savo darbu, tada mokiniai džiaugsis jumis, būkite visiems geri, šypsokitės visiems, įsiminkite jų vardus, raskite progų išsakyti vieną kitą komplimentą, būkite jų gyvenimo palydovais.
Tikrai tapsite gerais mokytojais, vaikai jus mylės, o jūs mylėsite juos, matematika netaps dienos baubu. Atminkite, kad padėti galite tik patys sau. Tikrai nepadės nei savivaldybė, nei ministerija, nei komisijos, nei jokios grupės bei komitetai. Šypsokitės, būkite griežti ir teisingi, ištieskite šiltą pagalbos ranką ir turėkite didelę širdį. Tada bus viskas liuks. Esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai pasibaigus pamokai mokiniai atsistos ir jus palydės audringais plojimais.
