Net jeigu ir neatsimenate, biologijos mokytojai tikrai mokė apie mikorizę – medžio ir grybo draugystę. Šis ryšys organizmams suteikia geresnį maistinių medžiagų įsisavinimą. Daugeliu atvejų grybui tai leidžia gauti fotosintezės metu užfiksuoto anglies. Tačiau grybų „socialiniuose tinkluose“ ne tik medžiai – identiškus ryšius jie sudaro ir su žoliniais augalais.
Pavyzdžiui, kiekvienas orchidėjų gyvenimo tarpsnis tam tikru lygiu priklauso nuo konkrečių grybų. Bet šiandien noriu atkreipti dėmesį į tai, kad grybai gyvena simbiozėje ir su vabzdžiais.
Jie gali tapti pastariesiems puikia slėptuve. Pavyzdžiui, po kempinėmis galite aptikti lervų, kurios nusipynusios tinklinius hamakus slepiasi po kepurėle ir minta kempinės grybiena. Šioje draugystėje dažniau grybai aprūpina vabzdžius maistu. Pavyzdžiui, gausiai besimaitinančių grybinių uodelių gali būti tiek ir mums skaniuose kepurėtuosiuose grybuose, tiek ir negyvoje, grybų suskaidytoje medienoje. Nors sengires saugančio „Sengirės fondo“ savanoriai dėl čia zujančios gyvybės ją daug tiksliau vadina „gyvastinga“. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Ina Gorban nustatė, kad beveik pusė tokioje irstančioje medienoje besivystančių uodinių dvisparnių yra „grybaėdžiai“.
Vabzdžiams grybai naudingi ir kaip apsauga, kuri ardo medžių išskiriamas toksines medžiagas arba gali sutvirtinti lervų „lizdelių“ sieneles, padėti kovoti su patogenais. Todėl vabzdžiai noriai platina grybų sporas ir net savotiškai prie to prisitaikė. Tam tikros musės sporas perneša įstrigusias tarp savo plaukelių, o kinivarpos grybo sporų į naują vietą ar medį atsineša specialiose kūno kišenėlėse, mikangijose.
Keletas naujausių tyrimų rodo, kad vabzdžių pagalba platinant grybus ypač naudinga tiems grybams, kurie gyvena irstančioje medienoje, nes užtikrina tikslų patekimą į tinkamą substratą. Kitaip tariant, mažas vabalėlis geriau nei vėjas pagal kvapą nuneša grybo sporą tiesiai į nuvirtusią drebulę, kuriai irstant čia įsikuria visa organizmų bendrija – taip toks mažas žygis gali užkurti begalę ekosisteminių procesų. Todėl negyvos medienos šalinimas iš miškų yra didelė skriauda biologinei įvairovei.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centro mokslininkė, profesorė Virginija Podėnienė su kolegėmis imasi gyvastingoje medienoje aptinkamų vabzdžių tyrimų, kuriais galėtų pagrįsti negyvos medienos svarbą ir paskatinti didesnį virtuolių palikimą miškuose. Tikimasi sukurti ir įrankį, kuris vabzdžių įvairovę virtuoliuose leistų įvertinti labai greitai. Tokių tyrimų ilgalaikiškumui labai svarbūs plotai, kuriuose nebus kertamas miškas. Įsteigus „Sengirės fondą“ mokslininkams atsirado galimybė netrukdomai vykdyti ir ilgalaikius, šiuo atveju, vabzdžių, gyvenančių grybų ardomoje medienoje, tyrimus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
