Atsimenu tą nuostabų jausmą, kai netoli išnykusio Darvydų kaimo, Darvydų miške, Širvintų rajone, nuščiuvus vėjams eglyne stojo visiška tyla. Tokią tylą esu jautusi gyvenime tik du kartus. Pernai vasarą vėjai buvo nurimę ir Dzūkijoje, miškuose Katros upės slėnyje, toli nuo transporto mazgų. Nekrutant nė vienam lapeliui ir nebeulbant nė vienam paukščiui, rodosi, esi ne šiame pasaulyje, paliktas su savimi, būties vakuume. Tai buvo stipri, atmintyje išliekanti patirtis.
Tyla – vienas iš labiausiai pasaulyje nykstančių aplinkos resursų – be galo svarbi mūsų savijautai (savęs jautimui). Lauko sąlygomis patiriama tyla skatina stipresnį dabarties išgyvenimą ir susilpnėjusią orientaciją į praeities atsiminimus, yra lydima didesnio atsipalaidavimo su mažiau nuobodulio. Natūralioje aplinkoje ji gali pakeisti sąmonės būsenas, panašiai kaip meditacija, tačiau miestuose, ne patalpose, tylos patirtis neįmanoma.
Urbanizuotų teritorijų triukšmo tarša yra viena iš labiausiai pražiūrimų aplinkosauginių problemų. Europos aplinkos agentūros duomenimis, triukšmas blogina sveikatą ir veikia kaip žmonių mirties priežastis. Su per dideliu triukšmo kiekiu aplinkoje yra siejamos net apie 16-os tūkstančių žmonių mirtys vien Europoje, o bendrai per didelį triukšmą patiria daugiau nei 20 procentų europiečių. Jeigu gyvenate nuolatiniame triukšme, labai rekomenduojama dažniau patirti tylą gamtoje. Ypač vaikams. Nes čia atsikuria gebėjimas išlaikyti dėmesį, pailsi nuolat dirginama nervų sistema.
Tačiau yra ir dar kitokia tyla, kuri reiškia dar kitokias aplinkosaugines problemas. Mokslininkai, naudojantys garsų įrašinėjimą buveinėms ir rūšims vertinti, teigia, kad tūkstančiuose buveinių, kurių skleidžiamus garsus jie seniau vadindavo net karnavalu, įsivyrauja tyla, kuri reiškia buveinės mirtį. Kitaip tariant, planetoje stebimas nepaprastas rūšių tankumo ir įvairovės praradimas. Tokios ekosistemos skleidžia „mirtiną tylą“, sakė profesorius Styvas Simpsonas iš Bristolio universiteto. Mokslininkus ypač skaudina ir jiems kelia nerimą visiškai nutilę koraliniai rifai ir net pesticidais nualintas dirvožemis.
Per 55 metus surinkęs gamtos garsų įrašų iš 7 žemynų, mokslininkas Bernie Krausas teigia, kad 70 proc. jo garsų archyvų yra iš buveinių, kurios šiandien yra išnykusios. Rytinis paukščių čiulbesys, žinduolių riaumojimas ir šmirinėjimas pomiškyje, vasariškas vabzdžių ūžesys jose nebegirdimi. Garsus iš šių taškų, kuriuos kadaise pavyko įrašyti, mokslininkai vadina akustinėmis fosilijomis.
Žmogaus sveikata ir jausena gerėja tada, kai jis yra supamas didelės biologinės įvairovės, todėl palaikykite savo aplinkoje esančias skirtingas organizmų rūšis, auginkite didelius medžius savo kieme, įveiskite krūmų, kuriuose galėtų perėti nors vienas paukštis, suokiantis švelnias ryto giesmes.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
