Atėjo ir praėjo Kalėdos, bet jos buvo karo Kalėdos. Ir bus antrosios karo Velykos. Įsibrukęs į mūsų realybę ir kasdienybę karas tikrai niekur neketina trauktis.
Šventėms norėjosi ko nors šviesiau, bet arba tai tamsa prieš aušrą, arba išties mes labai lengvai leidžiamės užliūliuojami savo vilties. Toji viltis, kad Ukrainos pragaras jau netrukus baigsis, ir todėl iš pačių smulkiausių pozityvių elementų esame susirentę sau maksimaliai optimistinę karo baigtį.
Bet kartais vis dėlto svarbu apsičiupinėti aplink, gal net įsižnybti į koją ir įsivardyti atvirai, kokia toji realybė.
Ir viena svarbiausių pamokų vis dėlto yra ta, kad mes iki šiol taip ir nežinome bei neperkandome Rusijos.
Kad vakariečiai neturi šio įgūdžio, nieko stebėtino. Sakyti, kad atbukome, irgi būtų neteisinga.
Bet kol kas iš esmės visos prognozės, kuriomis dalijosi netgi rusai – režimo priešininkai ne nuo vasario 24-osios, o dar iki 2014 m. įvykių, įvairaus lygio ir plauko analitikai, buvę arčiau Kremliaus, jame buvę, iš jo pabėgę, jo terorizuoti ir taip toliau – nepasitvirtino.
Sankcijos Rusijai ją šiek tiek susilpnino, bet užkulisiuose jau gana atvirai pripažįstama, kad Vakarai nesugeba pergudrauti Rusijos centrinio banko vadovės. Šiek tiek nukraujavusi Rusija važiuoja toliau, o jos gyventojai, nors buvo prognozuojama, nesusiduria su ryškesniais ekonominiais sunkumais, kuriuos turėjo atnešti jų šalies brutali ir nepateisinama agresija prieš Ukrainą.
Šiek tiek nukraujavusi Rusija važiuoja toliau, o jos gyventojai, nors buvo prognozuojama, nesusiduria su ryškesniais ekonominiais sunkumais, kuriuos turėjo atnešti jų šalies brutali ir nepateisinama agresija prieš Ukrainą.
Vienas paskutinių turbūt ryškiausių apsiskaičiavimų – rusų reakcija į mobilizaciją.
Vos tik ją paskelbs Vladimiras Putinas, skelbė prognozės žmonių lūpomis, o jų niekaip neapkaltinsi tuo, kad nepažįsta savo šalies, rusai nusisuks nuo režimo. Nes esą rusams lengva palaikyti karą nuo sofučių, bet eiti kariauti patys nenori. O išdalytais ginklais karui su ukrainiečiais šie puls žudyti patį V. Putiną.
Taip, dalis vyrų iš šalies pabėgo. Likę neatsuko ginklų prieš V. Putiną. Šiandien Ukrainos generolai atvirai tvirtina, kad V. Putino mobilizacija suveikė. Žurnalui „The Economist“ išskirtinį interviu davęs Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis teigia, kad į frontą su Ukraina atvyksta daugybė gerai paruoštų kareivių. Jie atvyksta iš Rusijos gilumos, iš Rusijos rytų, iš Uralo. Ukrainos kariuomenės vadas sako, kad jei taip toliau, žmogiškųjų išteklių Rusija niekada nepritrūks.
Šalia informacijos apie senkančius Rusijos pajėgumus, apie dezertyravimą, apie demoralizuotus ir pačių iš užnugario šaudomus rusų karius, kurią mes gaudome lyg gaivų oro gurkšnį, – žinios apie nuožmiausius mūšius, apie eilinių ukrainiečių kareivių prie Bachmuto tragedijas, apie geresnius rusų ginklus, palyginti su ukrainiečių turimais, ir nė šešėlio apie tai, kad rusams ko nors trūktų. Jie pila taip, kad neįmanoma išgyventi.
Ir mes toliau nežinome, kas galėtų parklupdyti tą blogio imperiją, jei jos iki šiol neparklupdė kaip niekad vieningi ir susitelkę Vakarai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
