Kas dar nežinojo tokio kanalo kaip „Dožd“, kurį Putino režimas uždarė vos prasidėjus karui, greičiausiai sužinojo. Mat Latvijos reguliuotojas šios savaitės pradžioje panaikino jo licenciją.
Kanalas jau buvo užkliuvęs reguliuotojui dėl programos vertimo į latvių kalbą – jo kurį laiką nebuvo. Tačiau po kelių klaidų, ėjusių viena po kitos, nebereaguoti rimčiau greičiausiai buvo neįmanoma. Žurnalistui Aleksejui Korosteliovui eteryje pareiškus, kad kanalas padeda rusų mobilizuotiesiems įranga ir kitais baziniais poreikiais, į jį dėmesį atkreipė Latvijos gynybos ministras.
A. Korosteliovo „prisikalbėjimas“ tiesioginiame eteryje kaip tyčia sutapo dar ir su tuo, kad prieš kelias dienas „Dožd“ parodė Rusijos žemėlapį, kuriame Krymas pavaizduotas kaip Rusijos dalis. Už tai gavo baudą.
Tai, kad kažkaip reagavo ministras – čia mažiausiai įdomu. Politikai visada reaguoja ir nebūtinai jų reakcijų reikia paisyti, ypač tokiu jautru klausimu kaip žiniasklaida. Ir vis dėlto per šią savaitę „Dožd“ reikalas tapo Latvijos nacionalinio saugumo klausimu, o jis gavo atgarsį Estijoje ir tikrai pas mus, Lietuvoje. Ir kažkuria prasme šis kanalas taip pat yra ir mūsų nacionalinio saugumo klausimas.
Šiandien visaip galima svarstyti, ar tikrai rusų opozicinio kanalo klaidos buvo vertos ne pačios griežčiausios, bet tikrai griežtos bausmės – licencijos kabelinei transliacijai atėmimo. Jie liko interneto platformose, kaip ir dauguma opozicinių kanalų, nors norėta uždrausti ir tai.
Latvių žurnalistai taip pat išplatino pareiškimą, kad bauda nebūtinai proporcinga nusižengimams ir klaidoms, o jų tikrai padarė.
Bet jei nebūtų šio draudimo, mes gerokai mažiau suprastume, kas aplink mus dedasi ir kas yra kas. Kas yra kanalas „Dožd“. Ir kas yra jį remianti ir jį vartojanti save liberalia vadinanti rusų opozicija.
Dar iki sprendimo atimti licenciją aršiai diskutuota dėl to, kas atsitiko žurnalistui A. Korosteliovui, tą skandalingąją frazę apie rusų karių aprūpinimą paleidusiam į viešumą. Kai kanalas jį atleido ir taip manėsi užglaistysiąs situaciją, sukilo kritikai – kaip galima atiduoti kolegą „suvalgyti“.
Bet jei nebūtų šio draudimo, mes gerokai mažiau suprastume, kas aplink mus dedasi ir kas yra kas
Neva žodžiai ištraukti iš konteksto, sako jis pats. Ir jo pasitraukimas – lyg kokia auka kanalui, kad šis galėtų dirbti. Jam pritaria kita kanalo kolegė. Iš solidarumo iš paskos pasitraukė laidos redaktorius. Ir dar keli.
A. Korosteliovo vestos laidos redaktorius postringauja, kad kolegos atleidimas – neva milžiniška klaida. „Jie pakišo vieną saviškių po autobusu. Atidavė suvalgyti.“
O A. Korosteliovo laidos partnerė pareiškė, kad ji niekaip nesuprantanti, kaip galima atiduoti darbuotoją tam, kad patenkintum šalį, šiai šaliai pareikalavus tokios aukos.
Bet A. Korosteliovo atleidimas latvių reguliuotojo sprendimo nesušvelnino. Situacijos neužglaistė, kaip pripažįsta „Dožd“ direktorė. Jie tikrai nesitikėjo, kad neteks licencijos. Tam nesiruošė, sakė ji.
O tada prasidėjo kai kas daugiau.
Šita situacija turi bent kelias briaunas, nėra eilinė.
Viena vertus, mes tikrai kalbame apie opozicinį Rusijos kanalą. Jis Rusijoje užpuolus Ukrainą buvo uždarytas, žurnalistams neleista dirbti, kai kurie turbūt būtų patyrę ar patyrė persekiojimą. Kanalas iš esmės pasisakė prieš karą, negali sakyti, kad jį kaip nors būtų propapgavęs be tų kelių klaidų. Kanalas kaip ir iškart atleido žurnalistą, jo išreikšta pozicija, esą kanalas padeda rusų kariams, oficialiai pareikšta, yra ne „Dožd“ pozicija ir nepriimtina.
Bet ar tikrai paties „Dožd“ pozicija, kad A. Korosteliovas padarė klaidą, yra nuoširdi? Kitaip tariant, ar užuojauta rusų kariams ir kalbėjimas, kad kažkaip reikėtų gerinti apgailėtiną mobilizuotųjų padėtį, juos kažkaip bandyti suprasti ir užjausti, o gal net galvoti, kad reikia juos geriau aprūpinti, kanalo žurnalistų laikoma klaida?
Bet ar tikrai paties „Dožd“ pozicija, kad A. Korosteliovas padarė klaidą, yra nuoširdi?
Tą dieną, kai „Dožd“ neteko licencijos, emocijomis pratrūko kanalo direktorė Natalija Sindejeva. Dramatiškame namudiniame vaizdo įraše ji atsiprašo atleisto žurnalisto A. Korosteliovo ir prašo jo grįžti. Grįžti prašo ir kitų, iš paskos išėjusių.
Kitą dieną „Džod“ kanalo redaktorius Tichonas Dziadko paneigia, kad atleistas žurnalistas kaip nors galėų būti priimtas atgal į darbą, nes kadrų politika yra jo kompetencija. Direktorės ir redaktoriaus funkcijos atskirtos.
Dabar visi laukia N. Sindejevos naujo pareiškimo, nes, žinoma, ji turėjo pripažinti, kad redakcijoje požiūriai išsiskyrė ir ji turės priimti sprendimus.
Išsiskyrė požiūriai į klaidą. Nes daliai atrodo, kad užuojauta rusų kariams nėra klaida.
„Dožd“ situacija atvėrė ir Rusijos opozicijos, ir likusios Rusijoje, ir išvykusios, mąstymo klodus. Apimtis ir trajektoriją.
Influencerė Julija Latynina, turinti nemažai sekėjų ir užimanti ne paskutinę vietą tarp opozicijos tinklaraštininkų, pareiškė, kad apskritai Latvija, nors joje pusantro karto daugiau gyventojų nei Estijoje, priėmė pusantro karto mažiau Ukrainos pabėgėlių. Bet užtat uždarė kanalą „Dožd“.
„Dožd“ situacija atvėrė ir Rusijos opozicijos, ir likusios Rusijoje, ir išvykusios, mąstymo klodus. Apimtis ir trajektoriją.
Latvijos reguliuotojų sprendimą ji lygino su „Roskomnadzor“ – kremliaus cenzūros institucija.
Demokratinės valstybės reguliuotojo sprendimą, kurį galima skųsti teismui, apie kurį galima diskutuoti, ji ir taip pat „Dožd“ kanalo redaktorius T. Dziadko lygina su putiniškos Rusijos, Kremliaus režimo sistemingai ir jau daugiau nei 20 metų vykdoma cenzūros mašina.
Kitose plotmėse rusai menininkai taip pat auklėjo Latviją. Kaip ši grojanti pagal Putino dūdelę, šiuo sprendimu padėjusi jam. Padariusi taip, kad Putinas šį vakarą turi progą iššauti šampaną. Latvijos sprendimas aiškinamas kaip nuolatinės aukos ir traumuotos, suprask, ir dėl to kompleksuotos šalies spendimas.
Rusijoje įkalinto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygis, gyvenantis Lietuvoje, Vladimiras Milovas apskritai rėžė – jis pakraupęs nuo Latvijos sprendimo, nesuprantantis, ko latviai prie jo kabinėjasi.
O jo frazė latviams turi būti mūsų išsirašyta ir pasidėta priešais akis, kai kas nors bandys įtikinti, jog rusų opozicija ateina su kitokia Rusijos versija nei dabartinio kremliaus.
„Brangūs draugai latviai, buvę komunistų partijos nariai, o dabar vadovai, taip? Nėra ten jokios problemos. Kad „Dožd“ ką nors blogai daro ir yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Nėra. Juokingai atrodo šitos pretenzijos ir tai realus darbas, kuris trukdo kovoti su Putinu. Jei patys nesuprantate, jums paaiškins vyresnieji draugai. Jei dar nepaaiškino. Artimiausiu metu.“
Kanalo „Dožd“ klaidos galbūt nebuvo vertos to, kad iš kanalo būtų atimta transliacijos licencija. Bet tai, ką ši istorija atskleidė, verta labai rimtos mūsų politikos su rusų opozicija peržiūros. Ar tikrai tokie veikėjai kaip V. Milovas turi turėti teisę gyventi Lietuvoje? Ir kiek turime jiems padėti ir su jais tapatintis?
Mažiausia, kas įvyko, tai labai nemalonus šaltas dušas.
