Šią savaitę rinkų dėmesio centre – centrinių bankų sprendimai. Net trys didieji centriniai bankai vėl didina bazines palūkanas, nuo kurių priklauso visos žmonėms, įmonėms bei valstybėms taikomos palūkanos. Prognozuojama, kad tiek Europos, tiek Amerikos, tiek Anglijos centriniai bankai bazines palūkanų normas didins 0,5 proc. punkto.
Kaip deklaruoja centriniai bankai, tokiais veiksmais jie tikisi pažaboti infliaciją. Nuo infliacijos kenčia ir amerikiečiai, ir britai, ir europiečiai. Vartotojų kainų indekso pikai čia pasiekė atitinkamai 7, 11 ir 10 procentų. Baltijos šalių infliacija yra išskirtinė, Estijoje piko metu pasiekusi net 25 procentus. Todėl tikslui pažaboti infliaciją mes visi, žinoma, pritariame.
Tačiau nuo palūkanų didinimo priklauso ir žmonių galimybės skolintis, ir seniau paimtų paskolų palūkanos. Nuo palūkanų priklauso ir įmonių gebėjimas investuoti, taigi ir ekonomikos augimas. Didinamos palūkanos atšaldo ekonomiką, kitaip tariant, lėtina jos augimą ir sukuria recesijos riziką. Bet ar Europos šalių ekonomikos jau ir taip nepradėjo šalti? Štai, mūsų kaimynų estų ekonomika traukėsi du ketvirčius iš eilės, o Latvijos – vieną. Lietuva, nors ir lėtai, bet auga. Prisimenant visus mūsų iššūkius, tai atrodo tikras stebuklas.
Todėl šiandien Europos centrinio banko laukia nelengvos dilemos. Prognozuojama, kad palūkanos bus padidintos tik pusè procento, o kitąmet sprendimai dėl palūkanų dar švelnės. Svarbiausia naujiena, kad Europos centrinis bankas pagaliau prabilo apie pinigų kiekio mažinimo politiką. Iš tiesų, pinigų kiekis daug labiau veikia kainų augimą negu palūkanos. Ir būtent čia reikia ieškoti pirminių infliacijos priežasčių. Taigi, ir suvaldymo priemonių. Per pandemijos laikotarpį pinigų kiekis (M3) euro zonoje išaugo ketvirtadaliu. O Lietuvoje – net trečdaliu.
Nenuostabu, kad tiek Amerikos, tiek Anglijos centriniai bankai jau seniau ėmėsi veiksmų mažinant pinigų masę. Artėjant šios dienos posėdžiui, Christine Lagarde patvirtino, kad ir Europoje bus svarstoma, kaip sumažinti penkių trilijonų eurų vertės obligacijų portfelį. Mažai tikėtina, kad bankas ims pardavinėti turimas obligacijas. Greičiausiai, suėjus obligacijų terminui dalis pinigų nebus grąžinta į rinką. Kitaip tariant, jie bus sterilizuoti. Bankas žada judėti labai lėtai. Netgi jei visi pinigai už obligacijas, kurių terminas sueis nuo kovo mėnesio, bus sterilizuoti ir nevirs naujais aktyvais, banko portfelis kitais metais sumažėtų maždaug penkiais procentais.
Visa tai dar prieš akis, tačiau pirmosios pamokos jau gali būti įsisavintos: prispausdinti pinigų iš nieko yra lengvas ir momentinis žingsnis, tačiau grąžinti juos atgal į nebūtį yra skausmingas ir laiko reikalaujantis procesas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
