Kaip greitai bėga laikas. Vos prieš tris mėnesius didysis XXI a. strategas Putinas išdidžiai pareikalavo, kad NATO nešdintųsi iki pat 1997 metų sienų. O jei ne, tai kai duos. Niekas to grasinimo, net ir pats Putinas šiandien nebeprisimena. Jis nieko nebereikalauja iš NATO.
Net Putino propagandistai išsižiojo, kai reichsfiureris išvyniojo mintį, kad Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO niekuo nepakenks Putino Reichui. Na, nebent ten bus įkurtos NATO bazės.
Vargšas ne iki galo iškeptas rusų fiureris. Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO visos švedų ir suomių kareivinės, visi kariniai oro ir jūrų uostai bus NATO karinės bazės.
O kas atsitiko? Kaip Putinas tapo toks užmaršus, kad net Švedijos, kuri 200 metų iki jo buvo neutrali, stojimas į NATO, pagaliau NATO, išdygęs prie Sankt Peterburgo vartų, nebėra blogis jo Reichui?
Tai pralaimėjimo Ukrainoje pripažinimas per aplinkui. Rusijos armija jau gavo į skudurus prie Kyjivo, Černihivo, Sumų ir Charkivo. Net Severodonecko rusai negali paimti.
Paaiškėjo, kad Putino marodieriai negali iki galo užimti net Mariupolio. Rusams, nepaisant, kad „Azovstal“ gamyklą jie kiaurą parą kasdien bombardavo lauko ir laivų artilerija, net strateginiais bombonešiais, per daugiau kaip 70 dienų taip ir nepavyko užimti tvirtove tapusios gamyklos.
Ir štai čia įvyksta dar vienas Putino pralaimėjimo pripažinimas. Iš „Azovstal“ prasideda sunkiai sužeistųjų ukrainiečių karių evakuacija.
„Azov“ pulkas tapo viso demokratinio pasaulio legenda. Putinui tapo geriau „Azov“ išleisti, nei leisti, kad ukrainiečiai didvyriai toliau kompromituotų neįgalią jo armiją.
Tie patys „Azov“ pulko kariai, kuriuos dar prieš kelias dienas Putinas ir jo kamarilė visaip demonizavo, pravardžiavo fašistais, su kurių sužeistųjų evakuacija reichsfiureris nesutiko nei Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus, nei net popiežiaus prašomas, staiga be isterijos ir pravardžiavimų evakuojami, kad būtų apkeisti į karo belaisvius rusus.
Didvyriška „Azov“ pulko, Ukrainos jūrų pėstininkų, pasieniečių ir Nacionalinės gvardijos karių gynyba pustrečio mėnesio prikaustė dešimt kartų didesnes rusų pajėgas – apie 20 000 karių grupuotę. „Azov“ pulkas tapo viso demokratinio pasaulio legenda. Putinui tapo geriau „Azov“ išleisti, nei leisti, kad ukrainiečiai didvyriai toliau kompromituotų neįgalią jo armiją.
Tai nėra karo pabaiga. Putinas bandys išsisukti toliau raketomis griaudamas Ukrainos miestus, bandys išsaugoti užgrobtas žemes.
Bet kur pažvelgsi – ten Rusijos pabaigos ženklai. O lendlizas dar net nepradėjo veikti. Pagrindinės sankcijos – rusiškos naftos ir dujų eksporto į Europą sustabdymas – dar neįvestos, o visos rusų automobilių gamyklos jau neveikia.
Iš Rusijos pasitraukusioje „Renault“ gamykloje rusai pabandė atgaivinti XX a. 8-ojo dešimtmečio „Moskvič“ gamybą, bet iškart baigėsi karbiuratoriai. Kaip ir anuomet. Kažkas panašaus atsitiko su bandymu be detalių iš Vakarų gaminti skalbimo mašinas.
Rusija iškart drąsiai gali pereiti prie skalbimo lentų gamybos. Eilėje – batai „sudie, jaunyste“ ir kitos komunistinio rojaus grimasos, kurias rusai lengvai „gali pakartot“. Iki tol, kol galbūt supras, kad varlė, šokanti prieš Vakarų demokratijų dalgį, buvo tik nyki fiurerio Hitlerio karikatūra.
Kaip greitai bėga laikas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
