Nuomonės

2021.09.16 12:27

Ramūnas Terleckas. Nepalikite artimųjų ligoninėje

Ramūnas Terleckas, „Verslo žinių“ apžvalgininkas2021.09.16 12:27

Gal jau esu pasakojęs, kad uošvė mokė ir išmokė, jog niekada negalima ligoninėje palikti artimo žmogaus be asmeninės priežiūros. Nesvarbu, ką sakytų gydytojai, seselės ir slaugytojos. Politkorektiškumo vardan turėčiau pridėti: slaugytojai, nerandu termino, kaip pasakoti , kad „seselėmis“ dirba ir vyrai.

Kiek galėjau, uošvės pamokų klausiausi ir apeidavau man keistai atrodančias taisykles, nes ji visiškai teisi: artimų žmonių negalima palikti tik sistemai, kuri geriau ar blogiau veikia. Vienur geriau, kitur smarkiai šlubuoja. Iš asmeninės patirties žinau, kaip svarbu sergančiam žmogui laiku paduoti atsigerti ar padėti nueiti iki tualeto, nelaukiant kada slaugytojai tam laiko ras. Suprantu, kad daugelyje ligoninių nėra tiek pajėgų, kad galėtum paskui kiekvieno įgeidžius lakstyti, juolab ir paciento norai bei charakteris skiriasi. Tam ir reikia peties, į kurį būtų galima atsiremt.


Prasidėjus pandemijai beveik nebeliko galimybių lankyti artimuosius. Negali būti šalia ir laiku paduoti arbatos. Tai yra realybė, bet kai pamatai, kad garbaus amžiaus žmogaus tualete nėra popieriaus ir rankšluosčio rankoms nusivalyti, nevilties atsiranda.

Kiek galėjau, uošvės pamokų klausiausi ir apeidavau man keistai atrodančias taisykles, nes ji visiškai teisi: artimų žmonių negalima palikti tik sistemai, kuri geriau ar blogiau veikia.

Gyvenimas lėmė aplankyti kelias Vilniaus ligonines ir sąlygos jose nėra vienodos.

Gydytojai stengiasi atlikti duotą priesaiką, bet slaugančiojo personalo požiūris į pacientus smarkiai skiriasi. Kad ir kur ieškočiau priežasčių – detalės atsiremia į direktoriaus kompetencijų lauką.

Ne gydytojai turi rūpintis, kad tualete būtų popieriaus ar pacientas negulėtų šlapimo baloje visą dieną. Kaip sąžiningai mokesčius mokantis žmogus, norėčiau, kad ligoninėse netrūktų elementarių higienos priemonių.

Praėjusią savaitę teko dalyvauti diskusijoje apie dialogo galimybę visuomenėj. Kalbėta ir apie tai kuo skiriasi autokratija nuo demokratijos.

Viena iš pranešėjų sakė (atsiprašau, jei pateiksiu savo tos kalbos interpretaciją), kad autokratija pabrėžia valstybės svarbą, o demokratijai, visų pirma, rūpi asmens laisvės ir per jas lipdomas valstybės pamatas. Prie žodžio „laisvės“ pridurčiau – asmens orumas. Kad ir kaip ciniškai skambėtų, tualetinis popierius irgi yra orumo dalis ir juo derėtų pasirūpinti.

Tikrai to reikia, kai kovidu sergančiųjų skaičius didėja? Nežinau, gyvenimas turi tęstis, nesvarbu, kur virusas ieško aukų, bet būtų gerai, kad ligoninėse tualetinio popieriaus nepritrūktų.

Nuo ligonių keliaukime prie sveikųjų ir jiems taikomų apribojimų. Į didesnes parduotuves negalima įeiti be „galimybių paso“. Turiu jį ir išbandžiau, veikia be jokių nesklandumų.

Bet kirba klausimų, nes rudens artėjimą pastebiu ne tik dėl geltonuojančių lapų. Pirmasis rudens ženklas sostinėje buvo „Velomaratonas“, po savaitės – maratono bėgimas, tarp jų įsiterpia „Sostinės dienos“, šiemet dar kažkoks šeimų maršas įkrito, o po kelių dienų Vilniaus centre šurmuliuos eilinė Kaziuko mugė, pavadinta „Tautų muge“.

Tikrai to reikia, kai kovidu sergančiųjų skaičius didėja? Nežinau, gyvenimas turi tęstis, nesvarbu, kur virusas ieško aukų, bet būtų gerai, kad ligoninėse tualetinio popieriaus nepritrūktų.

Komentaras skambėjo per LRT radiją

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt