Prognozės yra tuščias reikalas, nors daugelis iš to duoną valgo. Prieš mėnesį retas galėjo pagalvoti, kad be kovos su pandemija neturėsime didesnių problemų. Vyriausybė su Seimu galės ramiai atostogauti, nes virusas lyg ir buvo atsitraukęs, o vakcinacijos tempai teikė vilties, kad netrukus grįšime į „normalesnį“ gyvenimą. Deja, naujos viruso atmainos vėl kelia galvos skausmą, o iššūkiai pasienyje ir akmenys į policininkus prie Seimo prieigų niekais pavertė politikų norus rugpjūtį pailsėti.
Nelabai iki šiol žinau, kas yra Šeimų sąjūdis, net nežinau, kaip oficialiai jis vadinasi. Nepatenkintų valdžia žmonių yra, buvo ir bus, tik vis prisimenu posakį, kad kiekvienas iš mūsų yra savo laimės kalvis. Kaip kalsi, taip ir jausiesi.
Per radiją girdėjau, kad šiam sąjūdžiui vadovauja, kažkoks „celofanas“ ar „plastilinas“. Nenorėčiau nieko įžeisti, bet abi pravardės man kelia atmetimo reakciją – plastilinas vaikystėje nepatiko, nes rankas suteršdavo, o pomėgis į celofaną vynioti gėles iki šiol asocijuojasi su prastu skoniu.
Nederėtų šaipytis, bet jei prie Šeimų sąjūdžio limpa panašūs vardai, kažin ar tai bus judėjimas, kuris atkreiptų politikų dėmesį į vieną pagrindinių valstybės problemų – socialinę atskirtį. Smurtu ir pykčio protrūkiais jos neišspręsime.
Minios noras ką nors apmėtyti akmenimis niekada nežavėjo, dar labiau liūdina, kad instinktais lengvai pavyksta manipuliuoti nematomiems veikėjams.
Per radiją girdėjau, kad šiam sąjūdžiui vadovauja, kažkoks „celofanas“ ar „plastilinas“. Nenorėčiau nieko įžeisti, bet abi pravardės man kelia atmetimo reakciją – plastilinas vaikystėje nepatiko, nes rankas suteršdavo, o pomėgis į celofaną vynioti gėles iki šiol asocijuojasi su prastu skoniu.
Ir naiviausias žmogus turėtų suprasti, kad mitingui prie Seimo surengti reikėjo lėšų ir organizacinių resursų: kad ir sceną pastatyti, įgarsinti įvairiausio plauko kalbėtojų šūksnius. Net ir vėliavoms įsigyti reikia išleisti ne vieną eurą. Abejoju, kad „celofanai“ yra tokie turtingi.
Nemėgstu sąmokslo teorijų, bet šiame kontekste kyla klausimas, kas davė leidimą mitingui prie Seimo? Spėju, kad sostinės savivaldybė.
Lietuva yra demokratinė valstybė ir jos piliečiai turi teisę pareikšti savo nuomonę, tačiau tai galima daryti kad ir Vingio parke, Katedros aikštėje ar niekaip nepastatomo Nacionalinio stadiono teritorijoje. Kam reikia supriešinti piktą minią su Seimu?
Sąžiningai moku mokesčius ir pageidaučiau, kad už tvarką atsakingos institucijos atliktų savo pareigą. Ne informuotų apie galimus neramumus, kaip tai dabar aiškina Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, o juos užkardytų. Tam reikia ne instrukcijų raide savo neįgalumą pridengti, o turėti stuburą ir prisiminti duotą priesaiką ginti Tėvynę.
Skamba patetiškai, bet gyvename karo sąlygomis ir nepamirškime, kaip artėjant sovietų invazijai pasielgė Antano Smetonos ministrų kabineto nariai. Daugeliui sudrebėjo kinkos, todėl vėliau tūkstančiai lietuvių iškeliavo į Sibirą ar padėjo savo galvas partizanų gretose.
Jei rugsėjį prie Seimo vėl rinksis kokio nors celofano gerbėjai, būsiu kitoje pusėje, manau, kaip ir daugelis iš Jūsų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
