Nuomonės

2020.12.28 12:42

Ramūnas Terleckas. Gyvenimas burbuluose

Ramūnas Terleckas, apžvalgininkas2020.12.28 12:42

Jeigu kas būtų pasakęs, kad perkopęs penkiasdešimtmetį, antrąja šv. Kalėdų dieną žiūrėsiu animacinį filmą „Bjaurusis Aš“ būčiau nusijuokęs. Būčiau kvatojęs, jei kas būtų pasakęs, kad man patiks taip leisti laiką. Patiko. Pikti žmonės nuspręs, kad pradedu suvaikėti, geri – kad Kalėdos mus sugrąžina į vaikystę, kai ieškojom dovanų po eglute ir tikėjom Kalėdų seneliu. Iki šiol juo tikiu, ne šaržuotu dieduku raudonais drabužiais ir ilga barzda, o dvasia, kuri nusileidžia sukurti stebuklo Kristui užgimus.


Šios šv. Kalėdos turbūt visiems buvo išskirtinės, gal ne tokios linksmos, kaip įprasta, o gal prasmingesnės – padėjo suvokti, kad žmonėms reikia bendrystės, kad pamirštame, kiek yra svarbu turėti į ką atsiremti, su kuo pasikalbėti, net pasibarti. Mūsų gyvenimai nėra dėliojami tik iš žygdarbių, siekių, karjeros laiptų – jie lipdomi iš mažų detalių, iš kasdienybės smulkmenų, gebėjimo suprasti, kad čia ir dabar esam laimingi.

Spėju, kad šiemet mobiliųjų tinklų operatoriai fiksavo pokalbių ir interneto duomenų perdavimo rekordus, nes negalėjome visi prie šventinio stalo susėst, bet noras bendrauti niekur nedingo.

Socialiniai tinklai sustiprino, taip vadinamą „burbulų“ efektą – susirandame panašiai mąstančių draugų ratą ir ten dalijamės naujienomis bei pastebėjimais. Iš esmės nieko naujo – draugus atsirenkame pagal save. „Pasakyk, kas – tavo draugai, pasakysiu, kas esi Tu“.

Tik dabar, kaip ir gyvenimo tempas, viskas kažkiek greitėja ir įgauna keistų bendravimo formų. Savo feisbuko paskyroje į „draugus“ priimu beveik visus panorusius bendrauti. Kartais žmones su kurių pažiūromis visiškai nesutinku, kurie prirašo keistų komentarų, net piktų ir beprasmiškų, bet neblokuoju jų, nes manau, kad tai padeda išlaikyti kritinį mąstymą ir procesus matyti ne tik iš savo „burbulo“ vidaus.

Galbūt prieš mėnesį per LRT radiją klausiausi pokalbio su emigrantu į Norvegiją (atsiprašau, kad nepamenu jo vardo). Pašnekovas pasakojo, kad nusileidęs Vilniuje, visada iki sesers namų keliauja autobusu, kad turėtų laiko pamatyti, kaip pasikeitė miestas, kokie bendrakeleiviai sėdi šalia, kad yra ne tik centras, bet ir priemiesčiai su savo patirtimi ir gyvenimais. Tai jam padeda geriau suprasti bendrą vaizdą.

Pandemija siaučia ir kuria naujus „burbulus“ mūsų galvose. Skiepytis, nesiskiepyti? Kaukės padeda, nepadeda? Turbūt tai vienos populiariausių temų socialiniuose tinkluose, ypač tarp linkusių tikėti sąmokslo teorijomis, ir tų, kurie netingi su tokiais ginčytis.

Saulius Skvernelis kritikuoja dabartinę valdžią, dėl įvestų priemonių, nors pats prieš rinkimus mažai ką nuveikė, Agnė Širinskienė teismais policijai grasina ir neketina Aurelijaus Verygos nuodėmių prisimint. Prezidentas kūčiukus medikams dovanoja bei pandemijos metu dukrą šventėms pasikviečia. Vieni pateisins, kiti pasmerks, bet labai norėčia, kad politikai liautųsi gyvenę savo „burbuluose“, kur kitaminčiai neįleidžiami ar blokuojami.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.