Donatas Montvydas pristato naują klipą „Bėgam“ – anot atlikėjo, jis Nidoje buvo nufilmuotas ne pačiomis lengviausiomis sąlygomis.
„Į jį sudėta daug širdies, bet svarbiausia, jog šią dainą išgirdę žmonės pajaustų jos lengvumą ir tiesiog tuo mėgautųsi“, - pristatydamas kūrinį, pasakoja D. Montvydas.
Klipo premjeros dieną dainininkas išplatino laišką, kuriame paaiškino kūrinio ir klipo idėją.
„Rašydamas dainą norėjau tuo mėgautis, norėjau, kad mėgautųsi ir kiti, apie nieką kitą negalvotų. Norėjau, kad ji turėtų daug lengvumo. Man ši daina kaip tik tokia.
Gal net kiek vėjavaikiška. Trykštanti vasariška gaiva ir laisvumu. Asmeniškai man laisvė – tai galimybė muzikoje, kur praleidžiu didžiąją dalį savo gyvenimo, nevaržomai kurti, nevaržomai rašyti tekstus, drąsiai išsakyti savo nuomonę ir požiūrį į pasaulį.
Man laisvė yra ir stilius. Ypač šiais laikais, kai drąsiai galime būti tuo, kuo norime. Stilius – tai tolygi saviekspresija į tai, kuo tu esi. Visada dalyvauju kūrybiniame procese, šis vaizdo klipas – ne išimtis. Buvo neapsakomai gera su stiliste nardyti po skirtingiausius stilius, ieškoti, kurti. Mes darėme viską, ką norėjome, ir tuo mėgavomės. Ir nebijojome ekstravagantiškų, gal net drąsių sprendimų.
Naujausias mano albumas „1987“ buvo kupinas retro, synthwave'o, jaučiu, kad daina „Bėgam“ yra lyg šioks toks tęsinys. Tad norėjosi įvaizdžio, kuris atspindėtų 70-ųjų madą: plunksnos, „kliošinės“ kelnės, visą veidą dengiantys akiniai. Norėjome ryškumo. Norėjome drąsos. Kokybės.
Visada norisi, kad stilius neliktų nepastebėtas, nustebintų, paliktų žymę. Man tai – iššūkis, kai kiekvieną kartą norisi nustebinti net patį save. Čia tinka apibūdinimas „nuobodu“. Kai darosi nuobodu, dingsta ir saviraiška. Stilius įgalina didžiulę laisvę.
Taip pat ir kiekviena nauja daina, kiekvienas pasirodymas man yra tarsi naujas atradimas. Viskas šį kartą nufilmuota juosta. Žinau, kad ją ryškino ne Lietuvoje.
Ir tokie sprendimai, į kuriuos tikrai reikia nemažai investuoti, man suteikia kokybės standartą.
Kitaip aš turbūt negaliu – visame, ką darau, aš sieksiu maksimumo. Nors ir sau esu pats didžiausias kritikas.
Filmavimas išties buvo pakankamai sudėtingas, nes viską turėjome nufilmuoti per 12 valandų, tarp įvairiausių stichijų – pastovaus vėjo, lietaus, šalčio. Tačiau turėjome konkretų uždavinį ir žinojome, ką reikia padaryti. Žinoma, už tai esu neapsakomai dėkingas profesionalų komandai, režisieriui Simui Lindešiui, nes vieni kitais rūpinomės tarsi šeima.
Klipą galite pamatyti čia:
Ir nors tikrai buvo nelengva, viena iš mano laimių – įstumti save į ekstremalias situacijas. Darbo, valandų, streso prasme. Mėgstu sau sukurti tokią aurą, kuri kitų akimis gali atrodyti kaip savęs žalojimas, bet aš tada jaučiu, kad gyvenu. Jaučiu, kad esu gyvas. Net jei nežinau, kas laukia finale.
Kitam laimė yra saugumas. Ir viskas su tuo gerai. Tuo mes ir panašūs – kokie skirtingi ir kartais vienodi galim būti.
Ir visi vienodai kartais norime pabėgti nuo to, kas vyksta, paskęsti momentinėje akimirkoje. Dainuoti. Džiaugtis vasaros gaivališkumu. To ir linkiu“, - rašo D. Montvydas.
