Vienas žymiausių šių dienų Lietuvos roko gitaristų Robertas Semeniukas ketvirtadienio vakarą džiaugėsi premjera – sostinės bare „Nauji vėjai“ surengė neseniai pasirodžiusio savo albumo „Backstage Stories“ perklausą ir jaukų pokalbį su jį įrašyti padėjusiais draugais.
Žinomos grupės „Žalvarinis“ lyderis, grojantis ir su Marijonu Mikutavičiumi bei kitomis Lietuvos žvaigždėmis, į solinį albumą sudėjo per pastaruosius keliolika metų sukurtas instrumentines kompozicijas ir dainas, įrašytas su vokalistais.
„Pagrindinis darbas nuveiktas per pastaruosius porą metų, bet yra ir dainų, sukurtų prieš dešimtmetį ar seniau“, – pasakojo Robertas.
Kūrinius su juo albume įrašė folkloro legenda Veronika Povilionienė, „G & G Sindikato“ reperis Kastetas, grupės „Okata“ vokalistė Justė Kraujelytė, Vilija Matačiūnaitė, Jonas Čepulis ir kiti žinomi Lietuvos atlikėjai.
„Kiekvieno kūrinio istorija skirtinga, bet su visais albume dalyvaujančiais pats labai norėjau pagroti. Pavyzdžiui, seniai svajojau apie roko ir repo derinį, todėl albume atsirado Kastetas.
Justės balsas man – labai gražus, su Veronika esame bendradarbiavę ne sykį. Svajonių vokalistų, su kuriais norėčiau įrašyti dainų, yra daug – nuo Andriaus Mamontovo iki Marijono. Jis, beje, šiame albume dainuoja. Bet paradoksas – dainuoja pritariančiuoju vokalu“, – šypsojosi R. Semeniukas, jau penktadienį su M. Mikutavičiumi pradėsiantis turą per tris didžiausias Lietuvos arenas.
Gitaristas puikiai supranta – instrumentinis rokas, dominuojantis šiame kompaktinėje ir dviguboje vinilo plokštelėje išleistame albume, Lietuvoje nėra ir nebus populiariausia muzika.
Jos klausytojų ratas – gana ribotas, bet tai nesužlugdė Roberto entuziazmo.
„Jei taip svarstyčiau, tada ir studijuoti instrumento, ir, pavyzdžiui, mokytis džiazo neverta.
Įkvėpimo sėmiausi iš pasaulinių žvaigždžių – Steve’o Vai, Joe Satriani, Jeffo Becko, kurie vystė solinę karjerą, rašė gitarinės muzikos albumus.
Seniai kirbėjo mintis, kad norisi tai padaryti, bet per darbus, grojimą su kitais atlikėjais tiesiog neturėjau laiko. O gal tiesiog reikėjo pribręsti – pastaruosius porą metų pradėjau rimčiau galvoti, kad yra idėjų, turiu ką pagroti.
Rokas Lietuvoje nėra pati populiariausia muzika, bet iš šio albumo aš ir nesitikiu pelno. Tokia muzika grojama ne dėl pinigų, tai sielos šauksmas, meilė gitarai, duoklė savo įkvėpėjams, padėka jiems, kad esu muzikos kelyje. Juk ne pats susigalvojau tapti gitaristu, kažkas mane įkvėpė, pastūmėjo. Tuo pačiu tai ir padėka klausytojams, kurie vis paklausdavo, gal kada bus solinis albumas.
Taip, finansiškai toks albumas visiškai neapsimoka, projektas brangus, bet pagalvojau, kodėl nepadarius? Negi ir liksiu muzikantu be solinio albumo? Įgyveninau savo svajonę ir esu patenkintas“, – pasakojo R. Semeniukas.
Albumo pavadinimas, kuris lietuviškai reiškia „užkulisių istorijos“, yra susijęs su kasdiene muzikanto veikla.
„Užkulisių esu matęs tikrai daug. Mane gal taip pažįstami ir įsivaizduoja – kaip muzikantą, grojantį su garsiais atlikėjais, kuris šalia to už užuolaidų dar kažką veikia savo. Šis albumas ir yra tai, ką aš nuveikiau savo“, – juokėsi gitaristas.
Nors kai kurie „Žalvarinio“ gerbėjai dėl šio albumo šiek tiek sunerimo, R. Semeniukas patikino, kad ši grupė tikrai nesiskirsto.
„Vienas aš koncertuoju jau keletą metų, mane vis pakviečia be grupės į kokį privatų renginį pagroti.
O „Žalvarinis“ gyvas, ruošiasi naujiems įrašams, kurie tikriausiai vyks kitais metais. Kuriame, koncertuosime per Naujuosius, kitų metų kovą su choru „Dainava“ koncertuosime JAV. Mes tokia grupė – žiemą grojame rečiau, esame labiau miestų švenčių ir festivalių atlikėjai“, – pasakojo Robertas.
