Japonijos kosmoso tyrimų agentūra pradėjo naują misiją, kuria tikimasi pasiekti tai, ko niekam dar nepavyko – parskraidinti vieno iš Marso mėnulių mėginį. Jis turėtų padėti išsiaiškinti dviejų dangaus kūnų – Fobo ir Deimo – kilmę. Mokslininkai tikisi, kad ši informacija – raktas ir į patį už 55 milijonų kilometrų esantį Marsą, o tiksliau raudonosios planetos sistemos evoliuciją.
Senovės babiloniečiai, graikai ir romėnai tikėjo, kad Marsas raudonas, nes aplietas mūšio krauju. Baltai šią planetą vadino žiezdre – žiežirba arba žarija – ir manė, kad ji yra viena iš Saulės dukterų. Ir nors raudonoji planeta žmoniją žavėjo tūkstančius metų, o nuo septintojo dešimtmečio į ją keliavo dešimtys misijų, iki šiol apie du Marso mėnulius žinoma palyginti nedaug. Tačiau tikimasi tai greitai pakeisti. Japonijos kosmoso agentūra žada ant vieno iš mėnulių – Fobo – nuleisti marsaeigį. Jis turėtų surinkti dirvožemio mėginius ir juos pargabenti į Žemę.
„Jie gali padėti atskleisti nemažai dalykų apie bendrą Marso vystymąsi. Pavyzdžiui, jo paviršiaus evoliuciją geologiniu požiūriu, vandens kiekį, taip pat jo atmosferą. Koks buvo jos tankis? Iš ko ji galėjo būti sudaryta? Kada ji tapo retesnė – šiandien ji labai reta ir nėra tinkama gyventi. Taigi, iš tikrųjų žiūrime plačiau“, – sako Europos kosmoso agentūros planetų tyrinėtojas Elliotas Seftonas-Nashas.
Bet atsakymų dar teks palaukti – vien nukeliauti iki didesniojo mėnulio – Fobo – užtruks maždaug dešimt mėnesių. Būtent mažyčiame, 20–30 kilometrų skersmens, objekte ir leisis marsaeigis. Fobe, kuris aplink raudonąją planetą apskrieja triskart per dieną, erdvėlaivis lankysis apie šimtą dienų. Surinkęs dešimt gramų mėginių, marsaeigis pakils ir praskris pro antrąjį, mažesnį, ir toliau nutolusį palydovą Deimą.
„Manoma, kad šie mėnuliai – asteroidai, kurie anksčiau sklandė Saulės sistemoje, bet galbūt buvo atstumti arba pritraukti pernelyg arti Marso ir vėliau pateko į šios planetos gravitacijos lauką. Laikui bėgant jie galėjo įsitvirtinti stabilesnėje orbitoje. Kita vyraujanti teorija – šie mėnuliai yra nuolaužų disko, susidariusio po milžiniško susidūrimo su Marsu, likučiai. Abiem šioms teorijoms būdingi tam tikri niuansai, tačiau tai, kad iki šiol nesugebėjome atsakyti į šį klausimą, yra vienas iš įdomiausių dalykų“, – teigia jis.
Įdomi, pasak mokslininkų, ir pati misija. Saulės sistemoje aptinkami tik trys palydovai: mūsiškis Mėnulis ir du Marso – pavadinti karo dievo sūnų garbei. Jie ne tik netaisyklingos formos ir šiek tiek primena kosmines bulves, bet ir yra labai nedideli – niekas niekada nėra nutupdęs zondo ant tokio mažo mėnulio.
„Be to, manoma, kad Fobas ir Deimas nėra labai tankūs. Nuotraukose jie tokie gali atrodyti, bet iš tikrųjų greičiausiai jie gana birios medžiagos sankaupa. Kol kas neaišku, kokia šių mėnulių struktūra. Tarkime, viduryje gali būti tuštumų, lakiųjų junginių, pavyzdžiui, vandens ledo. Esmė ta, kad nusileidimo modulis gali šiek tiek įsmukti, kol jam pavyks paimti mėginį“, – kalba E. Seftonas-Nashas.
Į žemę misija sugrįš 2031-aisiais, o mokslininkai tikisi, kad be palydovo mėginių, bus parskraidinta ir Marso grunto.
Forbas nuo raudonosios planetos nutolęs maždaug 6 tūkstančiais kilometrų. Manoma, kad apie vieną dešimtąją procento šio mėnulio paviršiaus atkeliavo būtent iš Marso. Mokslininkai jau seniai svajoja į Žemę parsigabenti Marso mėginių.
Nuo 2011-ųjų raudonąją planetą tyrinėjantis NASA marsaeigis kruopščiai renka mėginius ir saugo juos kanistruose, tačiau misija, kuri turėjo juos pargabenti, atšaukta – Jungtinių Valstijų Kongresas sustabdė finansavimą.
Savo misiją jau planuoja ir Kinija, ji startuoti žada 2028-aisiais, o mėginius į Žemę parskraidinti turėtų 2031-aisiais.
