Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas dr. Kazimieras Černis pavadino 7 asteroidus trojanus Lietuvos olimpiečių – Dano Pozniako, Šarūno Marčiulionio, Rūtos Meilutytės, Mykolo Aleknos, Dainos Gudzinevičiūtės, Romo Ubarto, Austros Skujytės – garbei, skelbia VU.
„Tarp šių sportininkų yra ir vyresnės kartos atletų, ir dar šią vasarą puikiai elitiniuose sporto renginiuose pasirodžiusių ir taip Lietuvos vardą pasaulyje garsinančių sportininkų. Tai didžiuliai autoritetai tiek kitiems sportininkams, tiek sporto mėgėjams. Tą mačiau nuo pat vaikystės. Pavyzdžiui, dar būdamas moksleivis, žinojau apie boksininką Pozniaką, pirmąjį Lietuvos olimpinį čempioną, o berniukai, mokykloje žaisdami ir vaizduodami boksininkus, vienas kitą netgi vadindavo pozniakais. Manau, kad olimpiečiai tikrai verti tokio įamžinimo“, – pasakoja astronomas.
Asteroidus VU astronomas atrado skirtingose observatorijose. Trojanai Pozniakas, Meilutytė, Gudzinevičiūtė atrasti VU Molėtų astronomijos observatorijoje 2009 m. kartu su VU mokslininku dr. Justu Zdanavičiumi, Alekna – ten pat su Edvardu Černiu, 2008 m. Latvijos Baldonės astronomijos observatorijoje kartu su dr. Ilgmāru Eglīčiu 2013 m. atrastas Marčiulionis, o 2015 m. jėzuitų Vatikano observatorijoje, su kunigu dr. Richardu P. Boyle, – Ubartas. Skujytės trojaną atrado „Spacewatch“ astronominių stebėjimų projektas, Kitt Peak observatorijoje Arizonoje.
Tai ne pirmieji Lietuvos sportininkų garbei dr. K. Černio pavadinti asteroidai. Be jų danguje jau skrieja Sabonis ir Vitkauskas. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU), suteikianti dangaus kūnams vardus, yra išskyrusi atskirą grupę asteroidų, vadinamų trojanais, kurie gali būti pavadinti išskirtinai olimpiečių vardais.
„Trojanai keliauja aplink Saulę 12 metų kartu su Jupiteriu. Jie įdomūs, nes yra gana toli nuo Žemės ir juda kitokiose orbitose nei įprasti asteroidai. Anksčiau jie būdavo pavadinami Trojanų karo herojų vardais, tačiau prieš kurį laiką buvo priimtas sprendimas jiems teikti ir olimpiečių vardus. Taigi dabar visi didieji šios grupės asteroidai turi graikiškus vardus, o mažiesiems siūlomi sportininkų. Vienas pirmųjų mano su kolegomis atrastų trojanų buvo pavadintas Sabonio vardu“, – pasakoja dr. K. Černis.
Dr. K. Černis su kolegomis nuo 2004 m. jau yra pavadinęs daugiau nei 250 asteroidų, bent pusė iš jų turi lietuviškus ar su Lietuvos istorija susijusius vardus.
Plačiau apie asteroidus:
(724932) Pozniakas. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (724932) „Pozniakas“ nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5,3 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 12 metų ir 18 dienų. Pozniakas vėl priartės prie Žemės 2027 m. balandžio 15 d. – mažiausias atstumas bus apie 683 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais su CCD kameromis. Asteroidas pasirodys Mergelės žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(765015) Marčiulionis. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (765015) Marčiulionis nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5,2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metų ir 318 dienų. Marčiulionis vėl priartės prie Žemės 2027 m. gruodžio 14 d., mažiausias atstumas bus apie 621 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 21-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Oriono ir Tauro žvaigždynų riboje, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(353194) Meilutytė. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (353194) Meilutytė nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5,1 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metų ir 234 dienas. Meilutytė vėl priartės prie Žemės 2027 m. balandžio 21 d. – mažiausias atstumas bus apie 611 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Hidros ir Mergelės žvaigždynų riboje, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(352655) Alekna. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (352655) Alekna nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5,2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metų ir 358 dienas. Alekna vėl priartės prie Žemės 2027 m. kovo 28 d. – mažiausias atstumas bus apie 659 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Varno žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(264068) Gudzinevičiūtė. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (264068) Gudzinevičiūtė nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5,2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metų ir 274 dienas. Gudzinevičiūtė vėl priartės prie Žemės 2027 m. balandžio 9 d. – mažiausias atstumas bus apie 711 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 20-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Mergelės žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(811110) Ubartas. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (811110) Ubartas nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5,2 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 11 metų ir 307 dienas. Ubartas vėl priartės prie Žemės 2028 m. gegužės 15 d. – mažiausias atstumas bus apie 646 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 21-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Svarstyklių žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(545564) Sabonis. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (545564) Sabonis nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5,3 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 12 metų ir 40 dienų. Sabonis vėl priartės prie Žemės 2028 m. sausio 7 d., mažiausias atstumas bus apie 653 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 19-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Dvynių žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(22404) Skujytė. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (22404) Skujytė nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 5,3 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 12 metų ir 15 dienų. Skujytė vėl priartės prie Žemės 2027 m. balandžio 14 d. – mažiausias atstumas bus apie 682 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 19-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Mergelės žvaigždyne, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
(374131) Vitkauskas. Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas (374131) Vitkauskas nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 2,7 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 4 metus ir 183 dienas. Vitkauskas vėl priartės prie Žemės 2028 m. sausio 28 d. – mažiausias atstumas bus apie 229 mln. km. Tuo metu jis bus maždaug 19-ojo ryškio, todėl bus matomas vidutinio dydžio astronominiais teleskopais. Asteroidas pasirodys Hidros ir Liūto žvaigždynų riboje, kai stebėjimo sąlygos Lietuvoje bus vienos palankiausių.
