Vasarą Europai kentėjus nuo karščio bangos bei miškų gaisrų, mokslininkai tikina – termometrų stulpeliai kilo ne tik pakrantėse. Remiantis naujausiais duomenimis, šįmet aukščiausia temperatūra nuo matavimo pradžios fiksuota ir senojo žemyno vandenyse. Tokia situacija – iššūkis jūros ekosistemoms bei žuvininkystės pramonei, kuri jau dabar pastebi, kad nyksta tam tikros rūšys.
Jose Manuelis Rikas Ordas nuo vaikystės vasaras praleidžia čia, Biskajos įlankoje. Jaunystėje tai būdavo tiesiog geros atostogos, dabar – mokslinis darbas. Ir galvos skausmas, mat jūrų ekologijos profesoriaus tiriami rudadumbliai baigia išnykti.
Per paskutinius beveik du dešimtmečius visas Astūrijos pakrantės ruožas neteko maždaug 95 procentų šių svarbių augalų, o tai iššūkis dešimčiai rūšių, kurioms rudadumbliai – maisto šaltinis bei prieglobsčio ir jauniklių auginimo vieta.
„Kad jūrinių dumblių miškas atsigautų, prireiks laiko ir žymių jūros vandens temperatūros pokyčių, o taip nebus. Arba galima juos prikelti dirbtiniu būdu, ką dabar ir bandome – gausinti ekosistemą jaunais jūrinių dumblių augalais ir stebėti, ar jie išgyvens. Problema ta, kad juos sodiname ne itin palankiomis sąlygomis, tačiau tikimės, kad bent keletas augalų, kuriuos sodiname, pritvirtintus prie mažų akmenukų, bus atsparesni temperatūros svyravimams nei ankstesnieji. Jei vienoje vietoje pavyks įkurti populiaciją, galbūt pamažu pradėsime atkurti ir patį mišką“, – sako Ovjedo universiteto jūrų ekologijos profesorius J. M. R. Ordas.
Tokios situacijos priežastis – šylantis klimatas. Europoje vis dažniau pasiekiant karščio rekordus, karščio bangos fiksuojamos ir vandenyje, o mokslininkai pabrėžia – būtent pasaulio vandenynai sugeria didžiąją dalį perteklinės šilumos. Be to, ji išsilaiko ilgiau nei sausumoje ar atmosferoje.
Jūrinė karščio banga fiksuojama, kai vandens temperatūra istorines normas viršija mažiausiai penkias dienas iš eilės. Dar devintajame dešimtmetyje tokių reiškinių pasitaikydavo vos keletas. O šįmet, iki rugpjūčio, užfiksuota beveik du šimtai, vidutinė vandens temperatūra pasiekė 21,6 laipsnio – tai aukščiausi rodikliai per beveik pusę šimtmečio.
„Visoje Jungtinės Karalystės pakrantėje jūros temperatūra gerokai aukštesnė nei įprasta šiuo metų laiku. Pavyzdžiui ,paprastai vidutinė temperatūra Plimuto įlankoje, kur mes dabar esame, turėtų būti apie 16,5 laipsnių, galbūt 17, iš tikrųjų ji daug arčiau 20 laipsnių. Ir tai tęsiasi jau keletą mėnesių. Taigi nuo birželio pabaigos matome, kad temperatūra pakilo maždaug penkiais laipsniais daugiau, nei tikėjomės“, – teigia jūrų biologė Katie Smith.
Ir nors daliai šiltesnis vanduo – smagesnės maudynės, to pasakyti negali jūrų flora ir fauna, bei iš žuvininkystės išgyvenantys vietiniai.
Nyksta dumbliai, žuvys, didelę įtaką šylantis vanduo jau padarė ir vėžiagyviams, pavyzdžiui, jūros ežiams bei moliuskams.
Taip pat pastebimi ir vis dažniau iš šiltesnių pietinių vandenų atplaukiantys ir vietiniams žvejams nepažįstami gyviai, pavyzdžiui, portugališkoji karavelė (ang. Man o'war) ar raguotinės žuvys – tai rūšys, kurios minta vietinėmis žuvimis ir vėžiagyviais bei taip dar labiau mažina jų populiaciją.
Visgi dalis žvejų tikina, kad prisitaikyti įmanoma – su nepažįstamomis rūšimis plinta ir aštuonkojai. Dar iki 2025-ųjų laimikis nesiekdavo 30 tonų, o dabar skaičiai išaugę ir iki 3 tūkstančių.
Tik viena bėda – aštuonkojai taip pat minta vietiniais omarais, rudaisiais krabais ir jūrų šukutėmis.
