Ketvirtadienį paaiškėjo vieno svarbiausių apdovanojimų matematikos pasaulyje – Fieldso medalio – laureatai. Tai – ypatinga akimirka disciplinai, kai pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirbtinio intelekto (DI) potencialą pranokti žmogaus skaičiavimo gebėjimus.
Matematikos Nobelio premija vadinamas Fieldso medalis įteikiamas kas ketverius metus, o šįkart jį pirmąkart istorijoje pelnė du Kinijos piliečiai, taip pat vienas amerikietis ir vienas kanadietis.
Tarptautinės matematikų sąjungos už išskirtinius atradimus, kuriuos padarė jaunesni nei 40 metų mokslininkai, skiriamą apdovanojimą sudaro 15 tūkst. Kanados dolerių (17 tūkst. JAV dolerių) premija, laureatai taip pat gauna po aukso medalį su Archimedo atvaizdu.
Šių metų apdovanojimo laureatais tapo iš Kinijos kilę Hong Wang ir Yu Dengas, amerikietis Johnas Pardonas bei kanadietis Jacobas Tsimermanas.
Hong Wang yra vos trečioji šį apdovanojimą nuo jo įsteigimo 1936 m. gavusi moteris. Kitos dvi šį medalį gavusios moterys buvo Irano matematikė Maryam Mirzakhani (2014 m.) ir ukrainietė matematikė Maryna Viazovska (2022 m.).
35-erių kinė dėsto Prancūzijoje, taip pat Niujorko universitete JAV.
Hong Wang apdovanojama už darbą, kuris ypač prisidėjo prie svarbaus uždavinio sprendimo. Praėjusiais metais ji išsprendė ekspertus ilgiau nei šimtmetį gluminusią matematinę mįslę.
Ją iškėlė japonų matematikas Soichi Kakeya.
„1917 m. Kakeya uždavė labai paprastą klausimą: jei pasuktum (paguldytą – ELTA) pieštuką taip, kad jis apsisuktų visą apsisukimą, koks būtų mažiausias plotas, kuriame galima tai padaryti?“ – naujienų agentūrai AFP pasakojo Hong Wang.
Kartu su savo kolega Joshua Zahliu ji galiausiai rado atsakymą, išanalizavusi, kas atsitiktų, jei pieštukas plūduriuotų trimatėje erdvėje, o ne ant plokščio stalo.
„Jei ši hipotezė žmones taip žavi, tai todėl, kad tokio pobūdžio reiškinys natūraliai pasireiškia galvosūkiuose iš labai skirtingų sričių“, – kalbėjo Hong Wang.
Prisiminė, kuo sužavėjo matematika
Taip pat iš Kinijos kilusio, Čikagos universitete dėstančio Yu Dengo tapimas laureatu pabrėžia pastaraisiais dešimtmečiais augančią Kinijos svarbą matematikos pasaulyje.
„Tikrai didžiulė garbė, kad mano vardas įtrauktas į sąrašą po visų tų puikių matematikų, kuriais visada žavėjausi“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
JAV, kurioms priklauso daugiausia laureatų rekordas, taip pat atstovavo 37-erių Johnas Pardonas. Laureatų ketvertuką užbaigia 38-erių kanadietis Jacobas Tsimermanas.
Medaliai buvo įteikti Filadelfijoje vykusio Tarptautinio matematikų kongreso atidarymo ceremonijos metu.
Kompleksinės algebrinės geometrijos ir analitinės skaičių teorijos specialistas J. Tsimermanas pasakojo, kad jo susidomėjimas matematika prasidėjo nuo galvosūkio, kurį jam papasakojo senelis.
„Tai buvo nedidelė mįslė apie skrudintuvą. Jei turite skrudintuvą, bet jis sugedęs, ir abu lizdai skrudina tik po vieną duonos pusę, o jūs turite tris duonos riekeles, kurias norite visiškai apskrudinti iš abiejų pusių, kiek kartų turėsite panaudoti skrudintuvą?“ – klausė jis.
Jis prisiminė tą nuostabos jausmą, kurį patyrė radęs atsakymą.
„Sau pagalvojau: „Tai nuostabu“, ir iš esmės kelio atgal jau nebuvo“, – ceremonijoje parodytame vaizdo įraše sakė kanadietis.
Dirbtinio intelekto grėsmė?
Šių metų renginys vyksta matematikos pasaulį vis dažniau supurtant kvapą gniaužiančiai DI pažangai.
Pastaraisiais mėnesiais kai kurie DI modeliai, daugelio ekspertų nuostabai, pademonstravo gebėjimą pateikti aukšto lygio matematinius įrodymus.
Šie pasiekimai – daug žadantys, tačiau taip pat kelia riziką, birželį įspėjo grupė matematikų.
„Leideno deklaracija“ pavadintame dokumente jie išdėstė mokslinius ir etinius nuogąstavimus dėl DI vaidmens, ragindami sukurti reguliavimo sistemas ir apsaugos priemones.
Be to, DI modelių sprendimai ne visada yra tikslūs, teigė grupė.
„Dabartinės automatizuotos technologijos gali pateikti įtikinamus, bet nepatikimus (ar net neteisingus) argumentus, kuriuos sunku atskirti nuo teisingų matematinių įrodymų“, – rašoma deklaracijoje.
„Visi šie iššūkiai kyla tuo metu, kai pasaulyje plačiai diskutuojama apie didelio masto investicijų į DI pasekmes karo veiksmų, masinio stebėjimo, politinių neramumų ir žalos aplinkai atžvilgiais“, – priduriama dokumente.
Ketvirtadienį J. Tsimermanas žurnalistams minėjo netrukus pradėsiantis dirbti DI technologijų milžinės „OpenAI“ saugumo skyriuje.
„Manau, kad pasaulis keičiasi. Matematiko profesija, kaip mes ją suprantame dabar (...) nemanau, kad egzistuos savo dabartiniu pavidalu“, – tikino jis.
Yu Dengo teigimu, tendencijos aiškios: DI iš esmės pakeis matematikos mokslinius tyrimus.
„Turbūt esu labiau optimistas: dirbtinis intelektas matematikams padės, o ne juos pakeis“, – samprotavo kinas.
