„Spermagedono“ amžius: prognozuojama, kad po 50 metų vaisingų vyrų gali tapti mažuma

Pastaruosius 50 metų mokslininkai stebi sparčiai blogėjančią spermos kokybę. „Pagal teorinę statistinę prognozę daroma prielaida, jog jeigu tokios tendencijos išliks ir ateityje, dar po 50 metų vyrų, gebančių natūraliai apvaisinti sveiką partnerę, taps mažuma“, – teigia akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas. Tuo metu moterys vis vėliau planuoja susilaukti pirmojo vaiko. Dėl šių ir kitų priežasčių augant nevaisingumui, populiarėja pagalbinio apvaisinimo paslaugos. LRT.lt duomenimis, nors jų paklausa auga ir Lietuvoje, kai kurie tautiečiai dėl įstatymo spragų pagalbinį apvaisinimą priversti atlikti Latvijoje.

1978 m. Jungtinėje Karalystėje gimė Louise Brown. Ji tapo pirmuoju kūdikiu pasaulyje, gimusiu po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tai buvo lūžio momentas reprodukcinės medicinos istorijoje. Amerika, Australija ir Europa pradėjo lenktynes dėl to, kur gims antras toks naujagimis. Jis gimė kitais metais Škotijoje. Vėliau įvairiuose pasaulio kampeliuose gimė trečias, ketvirtas, dešimtas, šimtasis kūdikis...

Tarptautinio pagalbinio apvaisinimo technologijų stebėsenos komiteto (ICMART) duomenimis, 2014 m. pasaulyje buvo atliekama maždaug ~2,9 mln. pagalbinio apvaisinimo ciklų per metus, o šiuo metu jų skaičius siekia apie 4 mln.

Iki 2018 m. pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo gimusių naujagimių skaičius siekia maždaug 10–13 mln. Naujesnė analizė, apimanti duomenis iki 2018 m., o paskui juos prognozuojant iki dabartinio laikotarpio, rodo, kad šiandien realus po šių procedūrų gimusių naujagimių skaičius jau viršija 13 mln. ir gali artėti maždaug prie 17 milijonų, LRT.lt sako Baltijos Amerikos klinikos Šeimos vaisingumo centro specialistas Rolandas Žiobakas.

Lietuvoje teikiama vis daugiau pagalbinio apvaisinimo paslaugų

Pasaulio sveikatos organizacijos 2023 m. ataskaita apie nevaisingumą „Infertility Prevalence Estimates, 1990–2021“ atskleidžia, kad apie 17,5 proc. žmonių visame pasaulyje per savo gyvenimą susiduria su nevaisingumu (maždaug 1 iš 6 žmonių).

Remiantis šia statistika, Lietuvos akušerių ginekologų draugija 2019 metais skelbė, kad Lietuvoje vaisingumo sutrikimų galėtų turėti maždaug tiek šeimų, kiek Klaipėdoje gyventojų – per 160 tūkst., sako R. Žiobakas.

Pagalbinio apvaisinimo procedūras reglamentuojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje įtvirtintas 2016 m., o nuo 2017 m. pradėtos kompensuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugos PSDF biudžeto lėšomis.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2017 metais 1282 asmenims buvo suteiktos pagalbinio apvaisinimo paslaugos. Šis skaičiuos nuolat augo (išskyrus 2020 m., kai paslaugų prieinamumą galėjo paveikti pandemija) ir 2022 m. buvo daugiau nei dvigubai didesnis (2594).

Nuo 2022 m. Nacionalinis transplantacijos biuras pradėjo registruoti pagalbinio apvaisinimo procedūrų (visų – tiek kompensuojamų, tiek nekompensuojamų) skaičių Lietuvoje pagal klinikas.

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerija, dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis sutartis yra sudariusios 8 įstaigos: Vilniaus universiteto (VU) ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“, „Jolsana“, „Northway medicinos centrai“, Lietuvos, JAV ir Izraelio „Vaisingumo klinika“ („Medicija“), „Vaisingumo centras“, „Kardiolita“ („Meliva“).

2022 m. bendrai visose klinikose buvo atliktos 2485, 2023 m. – 2322, o 2024 m. – 2460 pagalbinio apvaisinimo procedūros. Daugiausiai procedūrų atlieka Santaros klinikos, prie jų artėja ir Kauno klinikos. Mažiausiai procedūrų šiuo metu atlieka Klaipėdoje įsikūręs privatus medicinos centras „Jolsana“.

Nacionalinis transplantacijos biuras duomenų apie „Melivos“ atliekamas procedūras nepateikė. LRT.lt pasiteiravo įstaigos, ar ji teikia pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.

Keičiasi požiūris į pagalbinį apvaisinimą

Komentuodama, kas galėjo lemti nuo 2017 metų du kartus išaugusį skaičių asmenų, kuriems buvo suteiktos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, klinikos „Medicija“ nevaisingumo specialistė Daina Visockienė išskiria paslaugų įperkamumo aspektą.

„Anksčiau šias paslaugas galėjo sau leisti tik pasiturintys gyventojai, o šiuo metu, kompensuojant šias paslaugas iš PSDF, pagalba privačiose gydymo įstaigose tapo prieinama kiekvienam“, – sako akušerė ginekologė.

Anot gydytojos, dar viena priežastis, kodėl visame pasaulyje ir Lietuvoje daugėja besikreipiančiųjų pagalbinio apvaisinimo, yra patobulėjusios techninės galimybės, kurios pagerino pagalbinio apvaisinimo rezultatus, pavertė procedūras saugesnėmis bei leidžia išvengti komplikacijų.

D. Visockienė taip pat pabrėžia, kad vis mažiau juntama religijos įtaka, keičiasi visuomenės požiūris.

„Požiūris į nevaisingumą kaip stigmatizuotą dalyką, kaip tam tikrą gėdą – tarsi menkesnį moteriškumą ar vyriškumą, pamažu grimzta užmarštin. Jauni žmonės drąsiai įvardija savo sveikatos problemas, ne tik susijusias su vaisingumo sutrikimais, bet ir, tarkim, psichikos sveikatos srityje, kalba D. Visockienė. – Nieko nebestebina, kad porai nesulaukus pastojimo ilgesnį laiką kreipiamasi pagalbos. Gal kaip tik atvirkščiai, kartais gan anksti partneriai kreipiasi į specialistą, norėdami išsiaiškinti, ar neturi vaisingumo sutrikimų kai, tarkim, nepavyksta pastoti per 3–4 mėnesius.“

D. Visockienei pritaria ir Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė Eglė Drejerienė. Anot jos, pagalbinis apvaisinimas tabu tema tampa vis rečiau.

„Dėl didesnės informacinės sklaidos ir su ja susijusios gyventojų ir medicinos specialistų edukacijos, pagerėjusio pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumo apie šį medicininės pagalbos būdą kalbama vis dažniau ir drąsiau. Be to, nereikia pamiršti ir pokyčių visuomenėje – jaunesni „Y“ ir „Z“ kartos žmonės linkę geriau planuoti savo gyvenimą, drąsiau renkasi pažangias medicinos technologijas, – sakė E. Drejerienė.

Nors R. Žiobakas taip pat teigė, kad pagalbinio apvaisinimo tema kalbama vis atviriau, jis pridūrė, kad „visiškai tabu ženklas dar neišnyko“.

„Išlieka psichologinių, kultūrinių, socialinių barjerų: gėdos jausmas, religinių ar pasaulėžiūrinių nuostatų įtaka, informacijos spragos, partnerio ar šeimos reakcijos“, – kalbėjo nevaisingumo specialistas.

Medicininis turizmas

Nors žmonės lengviau kalba apie pagalbinį apvaisinimą bei Lietuvoje auga per metus suteikiamų paslaugų skaičius, visgi pašnekovai akcentuoja, kad pagalbinį apvaisinimą reglamentuojantis įstatymas ir procedūrų kompensavimo mechanizmas turi nemažai taisytinų vietų, kurios užkerta kelią kai kuriems žmonėms mėginti susilaukti vaikų su specialisto pagalba.

Visų pirma, Lietuvoje šiandien yra kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, kai, E. Drejerienės teigimu, maksimaliam pagalbinio apvaisinimo efektyvumui pasiekti reikėtų atlikti 4–6 gydymo ciklus.

„Estijoje, kur pagalbinio apvaisinimo pasiekiamumas vienas geriausių Europoje, vienam milijonui gyventojų atliekama per 2900 gydymo ciklų“, – sako E. Drejerienė.

„Pavyzdžiui, Izraelyje [kompensuojami] visi pagalbinio apvaisinimo ciklai, iki kol porai gimsta du vaikai“, – priduria D. Visockienė.

R. Žiobakas išskiria kitą opią problemą: Lietuvoje kol kas padėti susilaukti vaiko galima tik toms poroms, kurios yra susituokusios arba partnerystės sutartį yra sudariusios kitoje šalyje, ne Lietuvoje.

Šiuo atveju aktualu prisiminti, kad Lietuva pagal bendrą reprodukcijos rodiklį šiuo metu užima vieną paskutiniųjų vietų Europoje, t. y. esame sparčiausiai nykstanti tauta. Eurostato duomenis, bendras vaisingumo rodiklis Lietuvoje 2023 m. buvo 1,18. Žemesnį rodiklį turi tik Malta. Kad šalies populiacija atsikurtų, šis rodiklis turėtų siekti bent 2,1.

Visgi R. Žiobako teigimu, žmonės nenuleidžia rankų ir pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudojasi kitose šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje.

„Daug nesusituokusių, tačiau partnerystėje gyvenančių porų nevaisingumo gydymui išvyksta į kaimyninę Latviją, kurioje nėra apribojimų atlikti pagalbinį apvaisinimą partnerystėje gyvenančiai porai. Latvijoje nėra apribojimų atlikti pagalbinį apvaisinimą ir vienišai moteriai, kuri nori susilaukti vaiko, tačiau jai nepavyko savo gyvenime sutikti trokštamo partnerio“, – komentuoja R. Žiobakas.

Šiais metais balandžio mėnesį Konstitutcinis Teismas (KT) nusprendė, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai. Tačiau šios pataisos įsigalios tik 2026 metų balandžio 10 dieną, tad iki tol medicininis turizmas, kuris gerina kitų šalių ekonomiką, vis dar bus gajus.

Kalbėdama apie taisytinas įstatymo vietas, E. Drejerienė taip pat teigia, kad reikėtų galvoti ir apie išplėstas preimplantacinio embriono ištyrimo galimybes, kurios padidintų šio modernaus gydymo metodo efektyvumą. Be to, gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu reprodukcinių audinių ir lytinių ląstelių šaldymas ir saugojimas galimas tik sunkių vaisingumą sekinančių ligų, pvz., onkologinių, atvejais. Anot pašnekovės, vaisingumo išsaugojimas dėl socialinių indikacijų, pvz., amžėjimo, išplėstų vyresnių moterų galimybes pasinaudoti efektyviomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis.

Svarbus tiek moterų, tiek vyrų amžius

LRT.lt kalbinti nevaisingumo gydymo specialistai pabrėžia – amžius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis nevaisingumą. Tai itin svarbu šiandieniniame kontekste, kai pirmasis nėštumas planuojamas vis vėliau.

„Prieš 20–30 metų Lietuvos moterys pirmagimio sulaukdavo vidutiniškai 22–25 metų amžiaus, o dabar pirmąjį vaiką pora planuoja, kai moteriai yra 28–30 metų“, – kalba akušerė ginekologė.

D. Visockienė primena, kad nuo 35-erių galimybė pastoti sumažėja beveik per pusę, o nuo 40 metų – drastiškai.

„Su amžiumi prastėja kiaušialąsčių kokybė – didėja morfologinių ląstelės pakitimų. Didėja genetinių klaidų tikimybė, savaiminių persileidimų. Taip pat amžėjant įgyjama lėtinių ligų, operacinių intervencijų. Visa tai turi įtakos vaisingumui“, – sako gydytoja.

Tačiau amžius svarbus kalbant ne tik apie moterų, bet ir apie vyrų reprodukcinę sveikatą. Šių metų spalį „Nature“ žurnale publikuotame straipsnyje aprašomas Londono Karaliaus koledžo Wellcome`o Sangerio instituto mokslininkų tyrimas, kurio metu buvo analizuotos 24–75 metų vyrų spermos mutacijos ir genai, kuriuos šios mutacijos paveikė.

Rezultatai parodė, kad apie 2 procentai į trečiąjį dešimtmetį įkopusių vyrų spermos turi ligas sukeliančių mutacijų, o vidutinio amžiaus ir vyresnių vyrų (vyresnių nei 43 metai) atveju šis skaičius išaugo iki 3–5 procentų. 70 metų amžiaus vyrų grupėje vidutiniškai 4,5 procentai spermos turėjo potencialiai žalingų mutacijų.

„Toks jau šiuolaikinio gyvenimo paradoksas – partneriai atideda šeimos planavimą vėlesniam laikotarpiui, siekdami karjeros, norėdami užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, įsigyti būstą, svajodami pagyventi sau, tačiau vėliau, jau būdami vyresnio amžiaus ir susidūrę su nevaisingumo problema, būna priversti gana daug savo laiko, energijos ir finansų skirti tam, kad galėtų susilaukti vaiko. Ir jau vyresniame amžiuje neretai susilaukti vaiko nepavyksta net ir naudojant pagalbinio apvaisinimo technologijas, nes mūsų lytinės ląstelės negrįžtamai sensta kartu su mumis“, – nuogąstauja R. Žiobakas.

Jaunėjanti problema – mažėjantis kiaušidžių rezervas

D. Visockienė įvardija ir kitą jaunėjančią problemą – mažėjantį kiaušidžių rezervą, kurį taip pat siejama su nevaisingumu. Gydytoja pasakoja, kad moteris gimsta su baigtiniu skaičiumi pirminių folikulų, kitaip vadinamų lytinių maišelių kiaušidėse, kuriuose bręsta lytinės ląstelės – kiaušialąstės. Naujagimė mergaitė iki lytinės brandos pradžios tokių pirminių folikulų kiaušidėse turi maždaug 400 tūkst. Per reprodukcinį moters amžių (maždaug iki 50 metų) subręsta apie 500–600 dominuojančių folikulų.

„Pirmiausia, mažėjantis kiaušidės rezervas koreliuoja su moters amžiumi. Kuo vyresnė pacientė, tuo mažesnis jos kiaušidžių rezervas, – komentuoja klinikos „Medicija“ nevaisingumo specialistė. – Tačiau vis jaunesnėms pacientėms diagnozuojamas priešlaikinis kiaušidžių išsekimo sindromas. Vis dažniau atvyksta pacientės su mažu kiaušidžių rezervu.“

Pašnekovės teigimu, priešlaikiniu kiaušidžių išsekimo sindromu vadinama patologija, kai kiaušidžių rezervas išsenka moteriai nesulaukus 40 metų. Šio sutrikimo dažnis tarp reprodukcinio amžiaus moterų – apie 1 proc. Apie 60 proc. priešlaikinio kiaušidžių išsekimo priežasčių lieka neaiškios. Kitos priežastys – operacinės intervencijos į kiaušidės audinį, onkologinių ligų gydymas, genetinės priežastys, autoimuninės ligos, infekcinės, virusinės ligos.

„Spermagedono“ amžius

Anot gydytojų, nors daugelis žmonių vis dar mano, kad nevaisingumas yra išskirtinai „moterų problema“, pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai bei besikreipiančių nevaisingumo gydymui porų analizė rodo visai ką kita: vaisingumo sutrikimai tiek moterims, tiek vyrams pasitaiko maždaug vienodai dažnai.

„Genetiškai nenormalaus embriono formavimuisi didelę įtaką turi ir vyro spermos kokybė, nes yra žinoma, kad daugiau kaip 75 proc. visų genetinių mutacijų palikuonims perduodama per vyro lytines ląsteles – spermatozoidus“, – sako R. Žiobakas.

Vyrų spermos DNR pokyčius lemia 3 esminiai veiksniai: vyro amžius, aplinkos faktoriai ir gyvenimo būdas.

E. Drejerienės teigimu, pirmieji spermos kokybės pokyčiai dėl amžiaus atsiranda apie 40-tuosius vyro gyvenimo metus.

R. Žiobakas atkreipia dėmesį į naujausią 2022 metų analizę, kuri parodė, kad vienas pagrindinių vyro vaisingumo rodiklių – spermatozoidų kiekis ir koncentracija – nuo 1973 m. sumažėjo daugiau nei 51 proc., o spermatozoidų mažėjimo tempas po 2000 m. žymiai paspartėjo (nuo 1,16 proc. iki 2,64 proc. per metus). Gydytojo teigimu, šis reiškinys nustatytas visame pasaulyje.

„Pagal teorinę statistinę prognozę daroma prielaida, jog jeigu tokios tendencijos išliks ir ateityje, dar po 50 metų vyrų, gebančių natūraliai apvaisinti sveiką partnerę, taps mažuma“, – teigia akušeris ginekologas.

„Dėl pasaulinės vyrų spermos blogėjimo tendencijos pastarieji 50 metų vadinami „spermagedono“ amžiumi“, priduria E. Drejerienė.

Mokslininkai pateikia labiausiai tikėtinas šiuos pokyčius lemiančias priežastis: tai – aplinkos toksinų poveikis, vyrų nutukimas, nesubalansuota mityba, nejudrus gyvenimo būdas, rūkymas ir kiti žalingi įpročiai.

Svarbu vengti hormonų veiklą imituojančių junginių

R. Žiobakas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 20 amžiaus vidurio žmogaus reprodukcinių sutrikimų bei ligų ir su tuo susijusių blogėjančių vaisingumo funkcijų mastai didėja. „Kadangi kalbame apie gana trumpą laikotarpį, genetiniais pokyčiais šių tendencijų paaiškinti negalime. Manoma, kad vaisingumo sutrikimų atvejų dažnėjimas yra susijęs su aplinkos veiksniais“, – sako specialistas.

Anot pašnekovo, vienas iš reikšmingiausių praėjusio amžiaus endokrinologijos mokslo pasiekimų buvo pripažinimas, kad mūsų aplinkoje – ore, vandenyje, maiste ir kasdieninėje namų buityje naudojamose priemonėse – egzistuoja cheminės medžiagos, kurios sutrikdo žmogaus hormonų apykaitą ir pusiausvyrą, kartu sukeldamos ligas, nulemiančias moterų ir vyrų nevaisingumą, ir apskritai kenkia sveikatai, blogina gyvenimo kokybę, trumpina žmogaus gyvenimą, sukeldamos neurologinius, metabolinius (cukrinis diabetas, nutukimas) ir kt. sutrikimus bei vėžinius susirgimus.

„Kad būtų lengviau suprasti jų poveikį, įsivaizduokime žmogaus organizmą kaip kompiuterį, o endokrininės sistemos ardytojus – kaip hakerius, kurie „įdiegia“ į organizmą kenkėjiškas programas, dėl ko mūsų kompiuteriai stringa ir neatlieka reikiamų funkcijų“, – paaiškina Baltijos Amerikos klinikos Šeimos vaisingumo centro specialistas Rolandas Žiobakas.

E. Drejerienė atkreipia dėmesį į vieną iš hormonų veiklą imituojančių medžiagų rūšį – ftalatus (plastiko minkštiklius). Kai kurių jų naudojimas Europoje griežtai ribojamas žaisluose ir vaikų priežiūros priemonėse, su maistu besiliečiančiose medžiagose. Tačiau tikrai ne visų.

„Ftalatai siejami su plastiko naudojimu, jų yra kosmetikos, higienos priemonėse, statybinėse medžiagose. Tiriant ftalatų poveikį vaisingumui, įrodyta, kad jie sekina kiaušidžių funkcijos rezervą, ftalatų ir plastiko dalelių jau aptinkama kiaušidžių folikuliniame skystyje“, – sako akušerė ginekologė.

Be ftalatų, hormonų veiklą taip pat imituoja ir kitos plastikų gamyboje naudojamos medžiagos (bisfenolis A (BPA) ir bisfenolis S (BPS)), kai kurie pesticidai (uždrausti DDT), pramoniniai tepalai, tirpikliai ir jų šalutiniai produktai, kai kurie medikamentai, sunkieji metalai (gyvsidabris), konservantai (parabenai). R. Žiobako teigimu, iš viso nustatyta apie 1480 endokrininę sistemą išbalansuojančių cheminių medžiagų.

Tačiau ne tik cheminės medžiagos neigiamai veikia vaisingumą. Savo dedamąją čia turi ir didelis gyvenimo tempas, priduria E. Drejerienė.

„Didesnis gyvenimo tempas dažnai siejamas su aukštesniu streso lygiu ir psichologiniais iššūkiais, tai neišvengiamai veikia tarpusavio santykius ir intymaus gyvenimo kokybę“, – teigia Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė.