Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, vėl suksime laikrodžius – šįkart valanda į priekį. Visoje Europoje amžiną diskusiją, ar to reikia, norėtų užbaigti Lietuva. Kitąmet, pirmininkaujant Europos Sąjungos tarybai, svarstoma siūlyti laiko persukimo atsisakyti. Tačiau politikai sako, kad būtina pamatuoti ir tokio pokyčio ekonominę kainą.
Artėjant metui, kai Lietuva kartu su visa Europa pasuks laikrodžių rodykles valandą į priekį, grįžtama prie to paties klausimo – ar sukti laiką išvis reikalinga. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, apie šį kausimą kalbama kiekvieną rudenį ir pavasarį, bet Europa sprendimo taip ir nepriima.
„Aš pakalbinsiu ir savo kolegą Estijos ministrą, ir Latvijos, ir Suomijos ministrę transporto, kur turiu ypatingai gerą santykį. Tai gal įtikinsiu, kad imamės mes, Baltijos regionas, Šiaurės valstybės tos lyderystės“, – sako J. Taminskas.
Kitais metais Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos taryboje, šis klausimas galėtų būti įtrauktas į darbotvarkę.
„Tas klausimas pas mane ant stalo darbotvarkėj šalia kitų klausimų yra padėtas“, – tikina susisiekimo ministras.
„Lietuva galėtų būti kaip ledlaužis, kaip idėjos atnešėjas ant stalo, laiko sukiojimą vieną kartą Europos Sąjungoj pabaigti“, – teigia europarlamentaras Saulius Saudargas.
Pasak susisiekimo ministro, šiuo metu pietinės ir kai kurios vakarų valstybės partnerės neapsisprendžia, kuris laikas turėtų būti nuolat – žiemos ar vasaros. Taip pat neapsisprendžiama, ar šalys tai turėtų nuspręsti savarankiškai bei kaip tai paveiktų ekonomiką.
„Daug tų nuomonių, bet iškelti klausimą, padėt ant stalo darbotvarkėj, aš tikrai pritarčiau, nes tai daug ką labai erzina – gyventojus erzina ir ne vienoj valstybėj“, – tikina P. Saudargas.
Gyventojai sako, kad laiko sukimas iš tiesų sukelia nemažai nepatogumų. Jie pritaria, kad galbūt visai reikėtų to visai atsisakyti.
„Sunku prisitaikyti. Pirmą savaitę toks būna neprimiegojimas, vis kažkas negerai, vis norisi atvirkščiai, negu dabar jau reikia daryt“, – sako moteris.
„Aš dirbu mokykloje su vaikais, tai ten būna baisu. Per tą savaitę jiems sutrinka, ir šiaip paaugliams su miegu prastai, tai kai pasikeičia ta valanda, iš viso“, – pastebi kita moteris.
„Aš gyvenu be metų, be mėnesių, be savaitės dienų. Man tik valandos svarbu, kad susitikčiau su savo mama“, – tikina vyras.
Laiką imta persukti, nes buvo siekiama sutaupyti energetikos išteklius, tačiau dabar tai galima padaryti technologijomis, sako Kauno technologijos universiteto profesorė Žaneta Stasiškienė.
„Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tikrai nėra prasmės tą daryti ir tai atsiliepia tiek mūsų fizinei sveikatai, tiek mūsų psichologinei sveikatai. Galų gale nauda, žiūrint iš ilgalaikės, metinės perspektyvos, tikrai praktiškai yra nulinė“, – sako Ž. Stasiškienė.
Laiko persukimo yra atsisakiusios Turkija, Jordanija. Pasak profesorės, Lietuvai pagal natūralų biologinį ritmą, tinkamesnis būtų žiemos laikas.
Lietuva valandą į priekį laikrodžius suks – tai yra keis anksčiau šį savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį.
