2026 metai mums pasiūlys net keletą įdomių astronominių reiškinių. Įdomiausias ir aktualiausias mums, neabejotinai, yra pilnas Saulės užtemimas, kuris bus matomas vakarų Europoje (tiksliau – Ispanijoje, Portugalijoje ir Islandijoje) rugpjūčio mėnesį.
Lietuvoje Mėnulis uždengs 70–80 proc. Saulės disko (vakarinėje šalies dalyje daugiau nei rytinėje) ir bus matomas Saulei leidžiantis, taigi astrofizikas dr. Kastytis Zubovas rekomenduoja nuvykti ten, kur bus matomas pilnas užtemimas, mat vaizdas laukia nepakartojamas.
Vasarį bus dar vienas Saulės užtemimas, bet Mėnulio šešėlis praslinks virš Antarktidos. Kovo pradžioje Ramiojo vandenyno salų, taip pat dalies JAV, Kanados, Japonijos ir Rusijos gyventojų matys ir pilną Mėnulio užtemimą.
Spalio 6 dieną paryčiais dylantis Mėnulis ir Jupiteris danguje suartės vos 10 lanko sekundžių atstumu, kitaip tariant, praktiškai „prisilies“ vienas prie kito.
Galiausiai, kada nors šiemet Šiaurės vainiko žvaigždyne gali sužibti nauja žvaigždė. Šiaurės vainiko T (T CrB) yra pasikartojanti nova, kuri paprastai šiek tiek paryškėja 10 metų prieš stiprų žybsnį. Paryškėjo ji 2015 metais, o prieš keletą metų padaryta prognozė, kad stiprusis žybsnis greičiausiai įvyks 2025-aisiais. Tačiau pernai jis neįvyko, tad darosi labiau tikėtina, kad reiškinį stebėsime šiemet. Tiesa, žybsnio metu žvaigždė pasieks tik trečią ryškį – taps lengvai matoma plika akimi, bet reikės žinoti, kur žiūrėti. Ji bus maždaug antra ryškiausia Šiaurės vainiko žvaigždė, tačiau ryškumu tikrai nusileis, pavyzdžiui, Vegai. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Šiais metais numatomi tik trys supermėnuliai. Vienas jų jau pasirodė iškart po švenčių – sausio 3 d., o kitų dviejų turėtume sulaukti metų gale: lapkričio 24 d. ir gruodžio 24 d.
