„Dėkingumo praktikos gali sumažinti depresijos simptomus, pagerinti santykių kokybę ir suteikti daugiau pozityvios emocijos kasdienybėje“, – LRT RADIJO laidoje „Smegenų DNR“ sako neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Specialistė pabrėžia, kad dėkingumas keičia ne tik nuotaiką, bet ir smegenų veiklą, širdies ritmą, imunitetą ir net hormonų balansą.
2015 metais atliktame tyrime dalyviai gulėjo funkcinio magnetinio rezonanso aparate ir skaitė tikras istorijas apie žmones, kuriems gyvenime esminiu momentu kažkas padėjo. Kai žmogus pajusdavo dėkingumą, „užsidegdavo“ kelios smegenų sritys. Visų pirma – medialinė prefrontalinė žievė, atsakinga už moralinį vertinimą ir kitų žmonių ketinimų supratimą.
„Taip pat sureaguodavo su empatija susijusi priekinė juostinė žievė bei orbitofrontalinė žievė – dalis, kuri vertina, kiek mums kažkas malonu ir prasminga. Kitaip tariant – dėkingumas aktyvina ryšio, empatijos ir moralinio jautrumo tinklus“, – pasakoja neuromokslininkė.
Pasak jos, dėkingumas yra tarsi treniruotė. 2016 metais atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kelių savaičių laikotarpiu rašę dėkingumo laiškus turėjo smegenų pokyčių net praėjus 3 mėnesiams po paskutinio laiško.
„Smegenų skenavimai rodė padidėjusią medialinės prefrontalinės žievės aktyvaciją, o tai rodo, kad smegenys tapo jautresnės dėkingumui. Tarsi būtų sustiprintas neuroninis takas, sujungiantis ryšį, empatiją ir pozityvumą. Tai vienas gražiausių pavyzdžių, kaip paprasta kasdienė praktika gali turėti aiškius neuroplastinius efektus“, – aiškina L. Bojarskaitė.
Yra ne vienas tyrimas, kuriame tuo pačiu metu matuojami porų arba draugų smegenų ritmai. Kai prieš bendradarbiavimo užduotį jie padaro mažą dėkingumo ritualą, pavyzdžiui, pasako vienas kitam „ačiū“ ar padovanoja simbolinę dovaną, jų smegenų veikla tampa sinchroniškesnė.
„Žmonės po to geriau bendradarbiauja, labiau pasitiki vienas kitu, priima daugiau socialiai atsakingų sprendimų. Tai rodo, kad dėkingumas tarytum „suderina“ žmonių emocinį dažnį“, – teigia neuromokslininkė.
Pasak jos, įdomu ir tai, kad dėkingumas taip pat veikia širdį. 2016 metais su širdies nepakankamumu sergančiais pacientais atliktas tyrimas parodė, kad vos aštuonios dėkingumo dienoraščio savaitės pagerina širdies ritmą – tad ji tampa ramesnė ir sveikesnė, o kūnas – labiau atsparus stresui.
Taip pat tyrimas parodė, kad praktikuojant dėkingumą, sumažėja kelių uždegimo žymenų lygiai.
„Tad dėkingumas gali aktyvuoti „ramybės“ sistemą ir net paveikti imuninę būklę“, – pažymi L. Bojarskaitė.
Labai svarbus 2025 metų tyrimas parodė, kad dėkingumas gali realiai pakeisti, kaip mūsų kūnas atsigauna po streso. Tyrimo dalyviams buvo sukeltas psichologinis stresas – panašiai kaip per viešą kalbėjimą, laiko trūkumą ar sudėtingą sprendimų užduotį – tada mokslininkai matavo, kaip greitai širdies ritmas grįžta į ramybės būseną. Paaiškėjo, kad dėkingumą praktikuojantys žmonės atsistato žymiai greičiau.
„Jų širdis ne „įstringa“ streso ritme, o greitai sugrįžta į ramesnį, švelnesnį plakimą. Tai reiškia, kad jų autonominė nervų sistema – ta, kuri reguliuoja širdį, kvėpavimą, kraujospūdį – daug greičiau persijungia iš simpatinės, kovos–bėgimo reakcijos į parasimpatinę, raminančią. Kitaip tariant, dėkingumas sukuria tam tikrą fiziologinį buferį“, – pasakoja neuromokslininkė.
Dėkingumo meditacijas tyrinėję mokslininkai pastebi, kad vos 4 savaitės šios veiklos gali sureguliuoti širdies ritmą, sulėtinti kvėpavimą, pagerinti ryšį tarp smegenų emocijų reguliavimo tinklų ir širdies ritmo variabilumo. O žmonės, kurie kelias savaites rašo, už ką yra dėkingi, dažniau jaučiasi laimingesni, turi daugiau energijos, mažiau skundžiasi fiziniais simptomais ir – kas įdomu – geriau miega.
„Tyrimai rodo, kad dėkingumo praktikos gali sumažinti depresijos simptomus, pagerinti santykių kokybę ir suteikti daugiau pozityvios emocijos kasdienybėje. Kitaip tariant – dėkingumas ramina ne tik mintis, bet ir fiziologiją“, – sako L. Bojarskaitė.
Anot jos, dėkingumas gali būti susijęs ne tik su gera nuotaika, bet ir su sveikesnėmis smegenimis. 2022 metų tyrimas su vyresniais žmonėmis parodė, kad tie, kurie dažniau jaučia dėkingumą, turi geresnę atmintį ir aštresnį protą.
„O nauja apžvalga rodo, kad dėkingumo pratimai gali padėti sulėtinti protinių savybių blogėjimą tiems, kurie jau turi ankstyvų atminties sutrikimų. Tai dar nereiškia, kad dėkingumas apsaugo nuo demencijos, bet vis daugiau duomenų rodo, kad jis gali [apsaugoti]“, – pažymi neuromokslininkė.
Jos teigimu, dėkingumas yra emocija, padedanti žmonėms išlikti.
„Kai kažkas dėl mūsų kažką padaro, smegenys fiksuoja: „Tu nesi vienas. Tu turi ryšį ir palaikymą.“ O kai jaučiamės saugūs, ramūs ir priimti – mūsų fiziologija keičiasi. Mažėja kortizolio lygis. Rimsta širdis. Atsipalaiduoja kvėpavimas. Silpnėja uždegiminiai procesai. Ir tuo pačiu stiprėja socialiniai ryšiai“, – pabrėžia L. Bojarskaitė.
„Dėkingumas – galinga būsena, sujungianti smegenis, kūną ir socialinį pasaulį. Ir geriausia tai, kad dėkingumas yra treniruojamas kaip raumuo. Kuo dažniau juo naudojamės, tuo lengviau smegenys į jį įeina, tuo ramesni ir sveikesni tampame“, – priduria ji.
Plačiau – LRT RADIJO tinklalaidės „Smegenų DNR“ įraše
