Astronomai atrado 700 metrų pločio asteroidą, kuris per mūsų Saulės sistemą skrieja beveik rekordiniu greičiu. „Asteroidas didelis, tačiau Žemei nepavojingas, nes jo orbita visiškai telpa Veneros orbitoje, vadinasi, arti Žemės jis nepraskrenda“, – teigia Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
Rugsėjo 27 d. aptiktas dangoraižio dydžio asteroidas pavadintas 2025 SC79. Kosminis kūnas susidomėjimo sulaukė dėl to, kad ilgą laiką jo nebuvo įmanoma pastebėti dėl Saulės spindėjimo.
„Jo atradimas aiškiai pademonstruoja, kad reikia geresnių metodų ieškoti asteroidų, kurie yra į Saulės pusę nuo Žemės. Tokius asteroidus aptikti sudėtinga, o kai kurie iš jų gali pralėkti ir labai arti mūsų planetos“, – pastebi astrofizikas.
Pavojingiausi Žemei asteroidai yra būtent tie, kuriuos aptikti yra sunkiausia. Vis dėlto, tokių atvejų pasitaiko retai.
„Šiuo metu manoma, kad esame atradę daugiau nei 90 proc. artimų Žemei asteroidų, didesnių nei kilometras, o iki dešimtmečio pabaigos tą patį turėtume galėti pasakyti apie asteroidus, didesnius nei 140 metrų“, – pasakoja K. Zubovas.
Pastarasis dydis parinktas todėl, kad maždaug tokio dydžio akmeninis asteroidas, nukritęs į Žemę, galėtų sunaikinti vidutinio dydžio miestą, pavyzdžiui, Vilnių. Kuo asteroidas mažesnis, tuo jį aptikti sunkiau
Per pastaruosius penkerius metus aptikta 16 artimų Žemei asteroidų, didesnių už kilometrą ir 2153, kurie yra didesni nei 140 metrų.
Dauguma asteroidų tyrimų šiuos objektus aptinka nakties tamsoje, kur juos lengviausia pastebėti. Tačiau asteroidai, kurie slepiasi netoli Saulės, gali būti stebimi tik aušros ar saulėlydžio metu.
2025 SC79 aplink Saulę apsisuka kartą per 128 dienas, todėl yra antras pagal greitį asteroidas visoje Saulės sistemoje. Gera žinia ta, kad šis asteroidas grėsmės mums nekelia.
„Jei pataikytų į sausumą, išmuštų apie 10 kilometrų skersmens kraterį ir kelių šimtų kilometrų atstumu sulygintų su žeme pastatus ir medžius. Jei į vandenį – dar būtų ir galingas cunamis“, – pastebi astrofizikas.
2025 SC79 dabar yra už Saulės, todėl keletą mėnesių jo nebus matyti. Tačiau net kai asteroidas vėl pasirodys mūsų akiratyje, plika akimi nakties danguje pastebėti jo nepavyks.
„Per teleskopą – galbūt, bet labai sunkiai, nes jį stebėti reikėtų specifiniu metu, o dažniausiai jį užgožtų Saulės spinduliai“, – apibendrina K. Zubovas.
