Mokslininkai aptiko 40 naujų metano nuotėkių, išsibarsčiusių po vandenyno dugną Antarkties Roso jūros regione. Anot ekspertų, aptikti įtrūkimai kelia susirūpinimą dėl galimo poveikio klimatui, kurį ir taip stipriai veikia spartėjantis globalinis atšilimas.
Metanas (CH4) yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sulaiko šilumą atmosferoje. Kai metanas pirmą kartą patenka į atmosferą, jis sulaiko šilumą daug efektyviau nei didžiausias šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas sudarantis anglies dioksidas (CO2) – per pirmuosius 20 metų atmosferoje jis yra apie 80 kartų galingesnis. Dėl to metanas yra ypač agresyvus trumpalaikis klimato kaitos veiksnys.
„Jeigu mes kalbam apie metano emisijas, tai dabar žmogaus išmetimai yra didesni nei natūralios metano emisijos. Žmonės labai daug išmeta metano iš žemės ūkio, naftos pramonės, sąvartynų. Kita vertus, išsiskiria ir tokie pusiau natūralūs šaltiniai, tas pats metanas, pavyzdžiui, atitirpstant amžinajam įšalui sausumoje, keli milijonai tonų patenka į atmosferą kasmet. Metano emisijų šaltiniais taip pat gali būti šlapynės bei gaisrai“, – pasakoja Vilniaus universiteto klimatologas dr. Egidijus Rimkus.
Apie 60 proc. metano emisijų susidaro dėl žmogaus veiklos, o likę 40 proc. – dėl gamtinių šaltinių. Mokslininkai yra susirūpinę, kad planetai šylant atsiranda vis daugiau gamtinių metano ir anglies dioksido šaltinių. Šį susirūpinimą patvirtino ir tai, jog tarptautinė mokslininkų komanda Antarkties jūros dugne aptiko 40 naujai atsiradusių įtrūkimų, iš kurių veržiasi metanas. Kitoje pasaulio pusėje, Arktyje, padidėjęs metano išsiskyrimas buvo susietas su klimato kaitos poveikiu.
„Dėl temperatūros ir dėl vandens temperatūros kilimo – visų šitų procesų, jūros dugne mes galime turėti daugiau įtrūkimų. Iš tikrųjų, šita mokslininkų studija tą ir sako. Anksčiau žinojom apie tai, kad yra ir Arkties vandenyne, ir Juodojoje jūroje, bet apie Antarktidą praktiškai anksčiau nelabai buvo kalbama“, – komentuoja E. Rimkus.
Metano nuotėkiai Antarktidoje yra vieni iš mažiausiai ištirtų planetoje, todėl tarptautinė mokslininkų komanda nusprendė juos ištirti. Jie naudojo laivuose įrengtus akustinius prietaisus, nuotoliniu būdu valdomus aparatus ir narus, kad paimtų mėginius iš įvairių vietų Roso jūroje.
Didžiuliai metano kiekiai yra telkiniuose, kurie per tūkstantmečius susiformavo po jūros dugnu visame pasaulyje. Šios nematomos dujos gali išsiskirti į vandenį per įtrūkimus jūros dugne, o tuomet patekti ir į Žemės atmosferą.
„Tada atsiranda tie pagrindiniai klausimai – kiek viso šito pateks į atmosferą. Kol kas tai yra labai sunkiai apskaičiuojama, kadangi iš dalies išsiskyrusį metaną gali suvartoti mikroorganizmai, taip pat priklauso nuo jūros gylio, kiek jo pasieks paviršių. Tai tie skaičiai kol kas neaiškūs, bet kelia nerimą“, – teigia klimatologas.
Daugelis išsiliejimų buvo rasti vietose, kurios buvo ne kartą tiriamos anksčiau, taigi, išsiveržimai buvo nauji. Tai gali reikšti „esminį pokytį“ metano išsiskyrimui regione, teigiama ataskaitoje.
