Šių metų rugsėjį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad klimato krizės problemos viešinimas yra „didžiausia kada nors pasaulyje vykdyta apgavystė“. Nors šis teiginys nuskambėjo už Atlanto, jo atgarsiai pasiekia ir Lietuvą – čia, kaip ir kitur pasaulyje, vis dar gajus skepticizmas klimato kaitos klausimais. Tačiau ar jis iš tiesų pagrįstas?
Dr. Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros dėstytojas sako, kad dalis visuomenės neturi jokio suvokimo apie klimato kaitą. „D. Trumpo politinis pareiškimas neprideda daugiau galimybių susitarti dėl klimato kaitos sprendimų. Tai, kad jis tai pasakė, – nieko nuostabaus“, – pabrėžia profesorius.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Per pastaruosius 5 metus šilumos ir karščio rekordų Lietuvoje buvo net 9–10 kartų daugiau negu šalčio.
- E. Rimkus pabrėžia, kad Trumpo skepticizmas gali daryti įtaką ne tik visuomenės požūriui, bet ir tyrimų finansavimui.
- S. Dikčius sako, kad žmonės linkę neigti klimato kaitą todėl, kad jos nesupranta.
- Ateityje Lietuvoje tikėtinas tolesnis temperatūros kilimas ir ekstremalių reiškinių gausėjimas.
Šiltesni metai, pavojingesnės liūtys
Tuo tarpu Lietuvos meteorologijos specialistai pateikia konkrečius duomenis apie klimato pokyčius. Didėjant vidutinei oro temperatūrai daugiau vandens garų patenka į atmosferą, todėl gali susidaryti stipresnės ir pavojingesnės liūtys. Taip pat aukštesnė temperatūra greičiau išdžiovina žemės paviršių, todėl dažniau kyla sausrų. Kitaip tariant, gamtoje susidaro paradoksali situacija: vienur drėgmės perteklius, kitur – sausra.
Lietuvoje šie pokyčiai jaučiasi kasmet: „Štai ir Lietuva ilgą laiką buvo drėgmės pertekliaus šalimi, tačiau vis dažniau dėl užsitęsusių šiltų ir sausų laikotarpių bei besniegių ar mažasniegių žiemų išauga sausrų tikimybė. Šiemet iki pat gegužės buvo labai sausa, tačiau kiti po to ėję mėnesiai buvo drėgni, o vietomis net ir labai drėgni“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovas Gytis Valaika.
Temperatūros pokyčiai Lietuvoje taip pat akivaizdūs: vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo nuo 6,2 °C 1961–1990 m. laikotarpiu iki 8,3 °C 2015–2024 m. „Per pastaruosius 5 metus šilumos ir karščio rekordų Lietuvoje buvo net 9–10 kartų daugiau nei šalčio. Tai irgi parodo, kad temperatūros svyravimai niekur nedingsta, būna ir šaltesnių laikotarpių, tačiau šilti laikotarpiai pas mus dominuoja“, – primena meteorologas.
Ekspertai prognozuoja, kad šios tendencijos, tikėtina, išliks. Jeigu emisijos toliau sparčiai augs ir tarša nebus pažabota, oro temperatūra toliau kils, o pavojingų reiškinių atvejų skaičius didės. „Lietuvai ir jos miestams teks adaptuotis prie to, kad šiltuoju metų laiku gali būti intensyvių liūčių, kai skęsta kai kurios gatvių atkarpos ar staiga pakyla upių vandens lygis (poplūdžiai)“, – sako G. Valaika.
Kai politika lemia tyrimus
Klimato skeptikai, tokie kaip D. Trumpas, gali daryti įtaką ne tik visuomenės požiūriui, bet ir finansavimui. Dr. E. Rimkus pabrėžia, kad JAV yra vienas pagrindinių klimato tyrimų finansuotojų, o politika šalyje tiesiogiai veikia, kokie tyrimai gali būti vykdomi. „Pagrindinės duomenų bazės, kurias šiuo metu aš asmeniškai naudoju, yra amerikiečių. Tačiau šiuo metu jau pastebiu, kad jos paprasčiausiai nutrūksta. Jeigu valstybė negali įrodyti tam tikrų faktų, tada gali tiesiog nutraukti tyrimų finansavimą šioje (klimato) srityje“, – teigia dr. E. Rimkus.
Tačiau mokslininkai nėra sutrikę: „Mokslininkų bendruomenė yra pripratusi. Ne jis pirmas ir ne jis paskutinis, kuris taip sako. Galbūt kokiai Europos mokslininkų bendruomenei tai ir nėra svarbu, bet, be abejo, Amerika yra be galo susijusi su finansavimu, skirtu valstybinėms mokslinėms įstaigoms“, – tęsia dr. E. Rimkus.
Kodėl žmonės vis dar netiki klimato kaita?
O kaip paprasti žmonės? Kodėl visuomenė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vis dar netiki klimato kaita? Anot klimatologo Silvestro Dikčiaus, didelė visuomenės dalis iš tikrųjų apie ją beveik nieko nežino. Tvarumo edukatorius pabrėžia, jog tam, kad problema būtų iš tiesų suprasta, žmonėms reikia ne tik bendro supratingumo, bet ir gilesnio įsigilinimo bei analitinio mąstymo.
„Iš edukologo perspektyvos galiu teigti, jog žmonės linkę neigti klimato kaitą todėl, kad jos nesupranta. Jie nėra pakankamai įsigilinę ar edukuoti, dažnai ieško paprastesnių paaiškinimų. Kita vertus, klimato kaitos neigimas kyla ir dėl to, kad ši tema yra be galo nepatogi – ji kvestionuoja mūsų gyvenimo būdą“, – aiškina S. Dikčius.
Net ir šiandien visuomenėje vyrauja klaidingos nuostatos apie klimato problemą. Ryškiausia jų – įsitikinimas, kad klimato kaita vyksta nuo seno ir todėl jos tęstinumas esą yra visiškai normalus, tad nerimauti neverta. Tai klaidinga. Taip, klimatas kinta nuolatos, tačiau pastaruoju metu šis procesas vyksta gerokai sparčiau: vos per pastaruosius 50 metų pasaulinė temperatūra pakilo vienu laipsniu.
Klimatologas S. Dikčius pažymi, jog daugelis skeptikų linkę manyti, kad pagrindinė klimato kaitos kaltininkė yra Kinija. Tačiau tai klaidinga. „Taip, Kinija sugeneruoja milžinišką taršą kaip valstybė, tačiau reikia suprasti, kad joje gyvena labai daug žmonių. Skaičiuojant vienam gyventojui, tarša nėra tokia didelė – ji beveik nesiskiria nuo lietuvio. Kinija teršia todėl, kad gamina prekes visam pasauliui, o juk tas prekes perkame mes“, – pabrėžia jis.
Paklaustas, kokie piliečiai dažniausiai linkę neigti klimato kaitą, S. Dikčius išskiria vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones, ypač vyrus. Jaunoji karta, anot jo, daug geriau supranta, kaip klimato kaita veikia ir iš kur kyla problemos, todėl skepticizmo jų gretose žymiai mažiau. Vis dėlto, klimatologas pažymi, kad skeptiškas nuostatas sustiprina ir politikų retorika – pavyzdžiui, D. Trumpo pasisakymai labiausiai paveikia tuos, kurie ir taip abejoja klimato kaita. Tokie pasaulio lyderių žodžiai tik įtvirtina nusistovėjusias nuostatas ir leidžia žmonėms toliau nesigilinti į problemą.
Ateities klimatas – jau šiandien
Tačiau, nors skeptikai neigia bet kokius klimato pokyčius, jie Lietuvoje akivaizdžiai matomi: 2024-ieji buvo šilčiausi metai per visą (beveik 250 metų trunkančią) orų stebėjimo istoriją, dažnėjančios kaitros, sausros, audros, viesulai ir potvyniai daro didelę žalą žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai.
Ateityje tikėtinas tolesnis temperatūros kilimas ir ekstremalių reiškinių gausėjimas, todėl adaptacija yra būtina. „Oro temperatūros kilimo, dažnesnių karščio bangų tendencijos išlieka tokios pačios. (...) Labiau tikėtina, kad ši žiema bus tokia kaip pernai. Labai sunku pasakyti, kas bus po kelerių metų. Yra prognozuojama, kad kils temperatūra, greičiausiai didės kritulių kiekis. Vyks persiskirstymas, kai žiemą daugės kritulių, o vasarą, ypač rugpjūtį bei rugsėjį, bus mažiau liūčių. Žinoma, taip pat prognozuojamas ekstremalių įvykių gausėjimas“, – apibendrina dr. E. Rimkus.
Mokslas rodo aiškius klimato pokyčius ne vien Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ateityje klimato kaita kels be galo daug reikšmingų iššūkių, tad Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi prisitaikyti prie naujų sąlygų. Būsimi iššūkiai reikalauja ne vien vietinių sprendimų, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo.
Deja, ekspertas taip pat pabrėžia, kad politinis dėmesys Lietuvoje dažniausiai priklauso nuo Europos Sąjungos: „Kai yra spaudimas iš Europos Sąjungos, tai taip, tada mes kažką darome, bet jei nebūtų spaudimo iš ES, greičiausiai nebūtume nieko darę“, – teigia klimatologijos mokslininkas.
