Mokslininkai iš Ispanijos ir Portugalijos sukūrė apyrankę, galinčią nustatyti, ar į gėrimą įpilta prievartavimo narkotikų. Tai – įvairios medžiagos, kurios paveikia asmens valią, padaro jį neveiksnų ir taip smarkiai padidina riziką patirti seksualinę prievartą. Ši apyrankė jau parduodama Ispanijoje ir Portugalijoje. Ją žmonės nešioja lankydamiesi klubuose, baruose ar festivaliuose. Kartais renginiuose jos dalijamos nemokamai. Kaip veikia apyrankė ir kas dar padeda nustatyti, kad į gėrimą buvo įpilta narkotinių medžiagų?
Visuomenę vis dažniau pasiekia istorijos, kaip įvairiose pasilinksminimo vietose žmonės apsvaiginami vadinamaisiais prievartavimo narkotikais. Dažniausiai tokių narkotikų paslapčia įmaišoma į gėrimus. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokios priemonės gali padėti apsisaugoti nuo tokių atvejų. Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad atsakomybė turėtų tekti ne nukentėjusiems žmonėms, o smurtautojams.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau iškyla seksualinio smurto tema. Kartais nusikaltimai įvyksta klubuose ar festivaliuose. Nevyriausybinės organizacijos dalijasi pasakojimais žmonių, kurie sako, kad alkoholio vartojo nedaug, tačiau prarado atmintį.
Policijos departamentas teigia, kad iki šiol Lietuvoje nėra fiksuotas nė vienas atvejis, kai nukentėjusio asmens organizme būtų nustatytos seksualinei prievartai naudojamos narkotinės medžiagos ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiesa, kai kurie specialistai pažymi, kad dalis apsvaiginti naudojamų medžiagų kūne laikosi trumpai, todėl toksikologiniai tyrimai gali neparodyti teigiamo rezultato.
Mokslininkai iš Ispanijos ir Portugalijos sukūrė apyrankę – ją žmonės gali naudoti būdami vakarėliuose ar kitur, kur jaučia poreikį. Neįdėjus daug pastangų, galima pasitikrinti, ar į gėrimą neįpilta narkotikų. Vienas apyrankės kūrėjų yra profesorius Carlosas Lodeiro’as.
„Esu chemijos profesorius Lisabonos NOVA universitete. Dirbame LAQV, tai yra Žaliųjų technologijų laboratorijoje Portugalijoje, ir bendradarbiaujame su Valensijos universitetu bei Valensijos politechnikos universitetu Ispanijoje, kurie šiuo metu yra pagrindiniai apyrankės išradėjai ir atsakingi už jos pardavimą“, – sako profesorius.
Įsivaizduokite – lankydamiesi klube, užsidedate popierinę apyrankę. Ant jos yra du skrituliai – kiekvienas jų turi jutiklius, kurie tikrina skirtingas narkotinių medžiagų rūšis. Norėdami patikrinti savo gėrimą, užlašinate po lašelį ant skritulių. Jeigu gėrimą neseniai išgėrėte, galite tose vietose patepti ir savo seilių.
„Vienas jutiklis pakeičia spalvą į žalią, kai tik aptinka GHB, o kitas pakeičia spalvą į raudoną, kai tik aptinka, pavyzdžiui, skopolaminą ar bet kokius kitus aminus. Ją galite naudoti ne vieną kartą. Ji veiks, kol parodys teigiamą rezultatą. Įsivaizduokite, kad esate vakarėlyje, įkišate pirštą į gėrimą ir paliečiate apyrankę. Jei spalva nepakito, jutikliai vis dar aktyvūs. Taigi galite ją naudoti pakartotinai, kol apyrankė pakeis spalvą. Jei pakeičia, nebegalite jos naudoti, tada turėsite įrodymą, kad jūsų gėrime yra medžiagų, kurių neturėtų būti“, – kaip veikia apyrankė aiškina vienas jos kūrėjų C. Lodeiro’as.
Profesorius sako, kad šie jutikliai narkotines medžiagas gali aptikti ir esant mažesnei koncentracijai, nei įprastai naudojama bandant įvykdyti nusikaltimą. Apyrankė į lašą sureaguoja iškart. Rezultatas matomas per keletą sekundžių.
Medžiagos iš organizmo pasišalina greitai, žmogus nieko neprisimena
Pasak mokslininko C. Lodeiro, kalbant apie prievartavimo narkotikus, padėtis problemiška, nes medžiagos pigios, jų lengva gauti, o organizme laikosi trumpai.
„Tokių atvejų skaičius Pietų Ispanijoje, Pietų Prancūzijoje, Anglijoje ir čia, Portugalijoje, labai išaugo, nes šie narkotikai labai pigūs, jų lengva gauti. Kai išgeriate gėrimo su šiais narkotikais, po poros valandų visiškai prarandate gebėjimą pasakyti „ne“, jie didina libido. Žmogus po išprievartavimo nieko neprisimena. Beje, jie naudojami ne tik seksualinei prievartai, bet ir jūsų duomenims vogti, pavyzdžiui, kreditinių kortelių ar panašiai, nes, būdamas apsvaigintas, viską papasakosite tiems žmonėms.
Vėliau tokius atvejus labai sudėtinga tirti, nes jei po keleto valandų paims kraujo, seilių ar šlapimo, tyrimai gali neberodyti tų medžiagų. Jos kūne laikosi trumpą laiką. Taigi ši apyrankė ar panaši technologija suteikia mums galimybę atpažinti ir aptikti narkotikus iškart“, – sako Lisabonos NOVA universiteto profesorius.
Pasak jo, šiuo metu apyrankė labiau veikia kaip gynybos priemonė. Tai ir ženklas asmenims, turintiems blogų ketinimų, gerai pagalvoti, nes jūs galėsite įrodyti, kad buvo įpilta narkotinių medžiagų.
„Kol kas nėra galimybės eiti į teismą su apyranke, turinčia teigiamą rezultatą, ir teigti, kad šis asmuo bandė apsvaiginti. Kodėl? Nes policija to nepriima kaip įrodymo. Šiuo metu pradedame antrą projektą, taip pat bendradarbiaudami su Valensijos universitetu.
Apyrankes paversime kitokio tipo įrankiu, šiek tiek labiau išvystytu, bet taip pat nešiojamu, pigiu ir paprastu naudoti, kurį galės pripažinti bet kuriame tarptautiniame teisme, kad būtų galima įrodyti bandymą apsvaiginti. Bet kol kas vis tiek galima kreiptis į policiją, turint apyrankę su teigiamu rezultatu. Galbūt jie imsis kitų veiksmų – galės nueiti ir uždaryti tą barą ar ką nors panašaus. Šiuo metu tai labiau apsauginis skydas“, – pasakoja C. Lodeiro’as.
Mokslininkas sako, kad ši apyrankė nebūtų priimama kaip įrodymas. Ar Lietuvoje būtų taip pat? Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, pasakyti sunku, nes prieš tai reikėtų susipažinti su apyrankės specifika.
Ispanijoje šios apyrankės parduodamos nuo kovo. Portugalijoje pradėtos pardavinėti dar visai neseniai – nuo rugsėjo. Jų kaina – penki–šeši eurai.
„Tai niekis, jei palyginsite, kad apyrankę galima naudoti ne vieną kartą. Jei, pavyzdžiui, geriate alų ir išgeriate 20 bokalų, galite naudoti apyrankę 20 kartų, kol rezultatas bus teigiamas“, – teigia profesorius, prisidėjęs prie apyrankės sukūrimo.
Tiesa, jis išskiria vieną minusą. Neišpakuota apyrankė yra apsaugota plastikine plėvele. Kai plėvelė nuimama, ji veikia penkias dienas. Taip yra dėl to, kad einant laikui mažėja raudonos spalvos intensyvumas. Praėjus daugiau dienų, apyrankė gali neparodyti teigiamo rezultato arba tik labai silpnai pakeisti spalvą.
„Ispanijoje bandoma paskatinti apyrankes pirkti institucijoms. Pavyzdžiui, jei vyksta koncertas ar vietinių gyventojų organizuojamas renginys, jie apyrankes dalyviams išdalija nemokamai. Kitais atvejais, vos tik nusipirkus bilietą, pavyzdžiui, į vasaros festivalį, apyrankė taip pat įskaičiuota į bilieto kainą, todėl už apyrankę mokėti nereikia. Čia, Portugalijoje, jau deramasi su kai kuriomis vietos valdžios institucijomis. Nuo to sumažėja ir apyrankės kaina. (...)
Jei kas nors ateina ir sako, kad nori nusipirkti dešimt ar dvidešimt tūkstančių apyrankių, kaina tikriausiai sumažėja iki poros eurų ar pusantro. Taigi reikia įtikinti politikus, vietos valdžios institucijas ir įmones, prekiaujančias alkoholiniais gėrimais, nes svarbu, kad jie sakytų, jog parduoda saugų produktą. Tokia apyrankė gali jus apsaugoti“, – sako jis.
Šiomis apyrankėmis jau susidomėjo ir kitos valstybės.
„Tiesą sakant, kalbėjome su lenkais, jie dabar labai domisi apyrankės pirkimu. Susidomėjimą reiškia ir Sicilija. Jie susisiekė su mumis, norėdami nupirkti ir išplatinti jas universiteto bei studentų organizuojamuose vakarėliuose. Gavome keletą elektroninių laiškų iš Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Šiuo metu apyrankę galima įsigyti tiesiogiai iš įmonės. Ji vadinasi „Celentis“, – dalijasi Lisabonos NOVA universiteto profesorius C. Lodeiro’as.
Šiuo metu mokslininkų komanda kurią naują įrankį, kuris švytės, jei žmogus bus aplinkoje, kur naudojama mėlyna šviesa. Tai gerai dėl to, kad esant tokiam apšvietimui gali būti kiek sunkiau įžiūrėti spalvą.
Kas veikia Lietuvoje?
Viešosios įstaigos „Ribologija“ bendrakūrėjė, sociologė Reda Jureliavičiūtė sako, kad šiuo metu Lietuvoje dažniausiai naudojamos priemonės yra dangteliai ant gėrimų, plakatai, kurie ragina būti budresnius ir stebėti savo gėrimą.
Atkreipkite dėmesį, jei jūsų gėrimas neskaidrus, padūmavęs, jame itin daug burbuliukų, ledukai skęsta, pasikeitė spalva. Tačiau svarbu paminėti, kad jei niekas ir nepasikeitė, tai nereiškia, kad į gėrimą nebuvo ko nors įpilta. Taip pat Lietuvoje yra galimybė įsigyti testus, kurie turbūt panašiausi į jau aptartas apyrankes.
„Tai yra popierinė juostelė, kur užpylus tą lašelį gėrimo, nusidažo tam tikra spalva“, – sako R. Jureliavičiūtė.
Sociologė akcentuoja, kad ne visą laiką, pasitelkiant tokias priemones, įmanoma atpažinti visas medžiagas. Įprastai jos skirtos patikrinti tik dažniausiai pasitaikančius narkotikus.
„Gali būti svaiginama ir vaistais. (...) Ir vėlgi turbūt labai svarbu atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad dažniausiai pasitaikanti medžiaga, kuri paveikia žmogaus valią ir kuri yra laisvai prieinama šiuo metu Lietuvoje, tai yra alkoholis. Tai dažniausiai pasitaikantis prievartavimo narkotikas. (...) Labai svarbu suprasti, kad apskritai žmonės į pasilinksminimo vietas eina tikrai ne dairytis ir tikėtis, kad kažkas mus nori užpulti.
Iš esmės einam į tas vietas atsipalaiduoti, gerai praleisti laiką, susipažinti, pabendrauti su kitais žmonėmis ir tikrai ne visą laiką įvertiname pavojų. Juo labiau, kad jeigu tie žmonės, su kuriais mes esame, yra pažįstami arba pusiau pažįstami. Jeigu vartojamas alkoholis, budrumas mažėja, nesitiki, kad tau kažkas, ką tu pažįsti, gali įpilti narkotikų“, – sako R. Jureliavičiūtė.
Tokie nusikaltimai gali būti įvykdyti ir ne naktiniuose klubuose.
„Gali būti ir tiesiog pasimatymas. Jeigu eini pirmą kartą, galbūt dar esi budresnė ar budresnis, bet jeigu iš esmės eini 5 ar 6 kartą, tai tu jau galvoji, kad tu tą žmogų žinai ir tikrai nesitiki, negalvoji, kad tau kažko norės įpilti“, – teigia ji.
„Ribologijos“ bendrakūrėjė sako, kad, kalbant apie seksualinį smurtą, aplinkybių yra labai įvairių ir jas visas įvertinti sunku.
„Tie gėrimai irgi labai priklausys ir nuo kiekio, kas vartojama, ir netgi pats poveikis gėrimo gali labai skirtis. Tarkim, jeigu žmogus vartoja kažkokius dar vaistus arba serga kokia nors liga, tai labai sunku paskaičiuoti, kaip realiai organizmas sureaguos ir kaip greitai sureaguos. Arba, tarkim, joks nusikaltėlis negali paskaičiuoti tikslios dozės ir nežino, ką tas žmogus iš esmės vartoja. Galbūt vartoja kažkokius vaistus, kokį kiekį alkoholio išgėrė ar vartojo prieš tai maisto, o gal visiškai nieko nevalgė ir streso būsenoj visą dieną.
Kartais užtenka ir labai nedidelio kiekio. Kitas dalykas, labai svarbu kalbėti ir apie tą oportunistinį seksualinį smurtą, kuris yra irgi vykdomas, kai matai, kad žmogaus valia yra paveikta ir tas žmogus nesipriešins arba nelabai gerai supras, kas vyksta“, – aiškina ji.
Pasak jos, tokios priemonės, kaip apyrankės, dangteliai ir panašiai, labai svarbios siekiant užkirsti kelią seksualiniam smurtui. Jų reikia kuo prieinamesnių ir kuo įvairesnių.
„Iš kitos pusės, nelabai įsivaizduoju jaunus žmones ar studentus, kurie nuolatos pirktų testus, kai eina į vakarėlį ar į pasimatymą. Vienas dalykas yra finansinis aspektas, nes testai nekainuoja turbūt 50 centų ar vieno euro, o kaina yra didesnė. Kitas dalykas – kiek tai realu dėl socialinio spaudimo? Eini socializuotis, išsitrauki savo testų rinkinį ir pradedi gėrimus testuotis? Iki kiek tuos gėrimus testuojiesi, nes pirmą gėrimą galbūt, antrą… Kiek jų testuoti reikia ir koks tada tai vakarėlis? Ir iš kitos pusės, galvojant apie tas priemones, galvojant ir apie pačius klubus arba naktinio pasilinksminimo vietas bendrai, būtų svarbu, kad jos būtų kažkaip įpareigotos imtis priemonių“, – kalba sociologė.
R. Jureliavičiūtė sako, kad dabar tai įvyksta pačių pasilinksminimo vietų iniciatyva.
„Tai reiškia, kad jeigu kažkoks baras ar kažkokia naktinio pasilinksminimo vieta, klubas nori ir mato tai kaip prioritetą, tuomet imasi priemonių ir ieško būdų, kaip stiprinti saugumą. Iš kitos pusės, yra kitų vietų, kurios to niekada nedarė ir nedarys, nes jiems tai nėra prioritetas ir nėra aktualu, ir kol į problemą, jokią bėdą nepakliuvo, tol nieko dėl to nedaro. Ir čia reikalingas tas spaudimas ar kažkoks poreikis, kad patys klubai ar pačios pasilinksminimo vietos rūpintųsi tuo saugumu“, – sako ji.
R. Jureliavičiūtė akcentuoja, kad daug prevencijos orientuojama į tai, kaip žmogus turėtų atpažinti ir apsisaugoti. Ir nors tai svarbi dalis, vis tik negali likti vien to žmogaus atsakomybė.
„Kartu tai gali tikrai neveikti, o kartais net ir pakrypti į tą blogąją pusę, turiu omeny aukų kaltinimą. Tai reiškia, kad tu nesisaugojai pakankamai, kad tu nepadarei visko pakankamai gerai ir dėl to tau taip nutiko“, – teigia viešosios įstaigos „Ribologija“ bendrakūrėjė, sociologė R. Jureliavičiūtė.
Pasak jos, todėl svarbu kalbėti ir apie žmones, kurie mato, pastebi tas netinkamas situacijas, apie pačias pasilinksminimo vietas, ir valstybę, kuri rūpinasi savo gyventojų saugumu. Svarbu, ką visi darome ir galime dar padaryti, kad seksualinio smurto atvejų būtų kuo mažiau.
