Pastaruoju metu soc. tinklus užvaldė baltyminių patiekalų receptai, o parduotuvių lentynas – produktai, ant kurių puikuojasi ryškiaspalvės „proteino“ etiketės. Panašu, kad ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį apėmęs baltymų bumas neketina sustoti ir savo auditoriją plečia – tampa aktualus ne tik sportuojantiems, bet ir visiems, siekiantiems sveikesnio gyvenimo būdo. LRT kalbintų eksperčių teigimu, vien tai, kad produktas papildytas baltymais, nereiškia, jog jis tampa sveikesne alternatyva.
Ilgą laiką baltymų milteliais papildytus gėrimus ir batonėlius buvo galima išvysti aktyvia fizine veikla užsiimančių žmonių šaldytuvuose, tačiau pastaruoju metu baltyminių produktų reklama perėjo iš tikslinės sportuojančių auditorijos į sveikatingumo pusę.
„Pridėtiniai baltymai dažnai yra rinkodaros triukas, skirtas dėmesiui į „sveiką“ ir „sportišką“ produktą atkreipti, nors realios naudos paprastam vartotojui gali ir nebūti“, – teigia KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Anot pašnekovių, papildomų baltymų vartoti nereikia, jei mityba yra subalansuota.
- Ne visi baltyminiai milteliai yra tokie „sveikuoliški“, kaip reklamuojama. Kai kurie jų gali ir neigiamai veikti mūsų sveikatą.
- Pašnekovės rekomenduoja neviršyti rekomenduojamos baltymų paros normos.
- Svarbu išsiaiškinti, iš kokio produkto ir kaip buvo išgauti baltymai.
Svarbiausia – subalansuota mityba
Kaip pasakoja Kauno plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) šeimos gydytoja Rasita Remeikaitė, saikingas perdirbtų baltymų vartojimas gali pagerinti sotumo jausmą, padeda reguliuoti kūno svorį ir išsaugoti raumenų masę, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vegetarams ar sportuojantiems asmenims, kurių baltymų poreikis padidėja.
„Didesnis suvartojamų baltymų kiekis gali mažinti alkio jausmą ir padėti laikytis kalorijų deficito, todėl baltymų papildai naudingi svorio kontrolei. Baltyminė mityba sumažina glikemijos svyravimus, gerina gliukozės kontrolę. Baltymų papildai yra greitas ir patogus būdas aprūpinti organizmą aminorūgštimis po treniruotės, intensyviai mokantis ar dirbant. Kita vertus, daugumai sveikų, vidutinio fizinio aktyvumo žmonių įprasta, subalansuota mityba dažniausiai užtikrina pakankamą baltymų kiekį“, – komentuoja gydytoja.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei mityba yra subalansuota ir gaunama pakankamai baltymų iš maisto, tuomet papildomų baltymų vartoti nereikia.
„Sprendžiant dėl papildomų baltymų vartojimo, svarbu atsižvelgti į žmogaus sveikatos būklę, fizinį aktyvumą ir mitybos įpročius. Suaugusiesiems, turintiems minimalų fizinį aktyvumą, rekomenduojama baltymų paros norma 0,8–1 g/kg per parą, vidutinį fizinį aktyvumą puoselėjantiems rekomenduojama norma – 1,3 g/kg per dieną, intensyvų fizinį aktyvumą ar jėgos sportu užsiimantiems – iki 1,6 g/kg per parą. llgalaikis baltymų suvartojimas iki 2 g/kg kūno svorio per parą laikomas saugiu sveikiems suaugusiesiems“, – teigia R. Remeikaitė.
Tam tikros aminorūgštys baltymuose ir kai kurios riebalų rūgštys riebaluose žmogaus organizme nesigamina, tad jų turime gauti kasdien.
„Jos yra labai svarbios ne tik gerai savijautai, bet ir sveikatai išsaugoti. Galima būtų pamanyti, kad didesnis baltymų suvartojimas automatiškai užtikrins ir reikiamų aminorūgščių suvartojimą, tačiau, deja, tai nėra absoliuti tiesa. Tas taikytina tiek tradiciniams baltymų šaltiniams, tiek baltymų milteliams. Tai išvada būtų tokia – vertingų baltymų ir riebalų suvartojimas yra labai svarbus ir idealiu atveju turėtų ateiti iš kuo mažiau apdorotų maisto produktų“, – pasakoja A. Zabulionė.
Gali pritrūkti kitų maistinių medžiagų
Nors reklamuojami kaip „sveikuoliški“, daugelis komercinių produktų turi ne tik baltymų šaltinį, bet ir įvairių priedų: saldiklių (pvz., sukralozė, aspartamas), tirštiklių, emulsiklių, dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, teigia A. Zabulionė. Kai kurie iš šių priedų gali sukelti virškinimo problemų arba neturėti jokios maistinės vertės.
„Baltymų koncentratai dabar yra taip išaukštinti, kad dažnai vartotojai pamiršta, jog tai – vienas iš labiausiai linčiuojamų produktų. Visi specialistai sutaria – vertingiausias yra kuo mažiau apdorotas maistas, o baltymų milteliai yra labai stipriai apdorotas, perdirbtas produktas ir apskritai tokių produktų vartojimas nėra skatinamas. Tai kaip nutinka, kad čia taikoma išimtis? Situacija tokia, kad jei baltymų milteliai pagaminti tausojančiu būdu, saugant baltymus nuo oksidacijos, bet dažnai vartotojas net nežino, kaip tie milteliai pagaminti, ar džiovinti karščiu, ar sušaldant, todėl gali būti rinkoje labai vertingų baltymų miltelių ir gali būti menkavertis, tiesiog stipriai perdirbtas produktas“, – pastebi mokslininkė.
Kita problema – skiriant neproporcingai didelį dėmesį vien baltymams, galima susidurti su kitų svarbių maistinių medžiagų trūkumu.
„Papildomas baltymų vartojimas gali būti naudingas tam tikroms žmonių grupėms, tačiau masinis didelio baltymų kiekio produktų vartojimas, ypač jei bendras dienos baltymų kiekis viršija rekomenduojamas normas, gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – komentuoja R. Remeikaitė.
Anot A. Zabulionės, jei papildytas baltymais užkandis pakeičia vaisius ar daržoves, žmogus gali negauti pakankamo kiekio skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
„Šios medžiagos būtinos ne tik virškinimo sistemai, bet ir bendrai organizmo sveikatai. Yra mokslinių įrodymų, kad perteklinis baltymų vartojimas ilgainiui gali sukelti inkstų apkrovą, ypač asmenims, turintiems inkstų problemų“, – pabrėžia mokslininkė.
Klausimų kelia baltymų kilmė
Dar vienas svarbus aspektas, kurį pamini pašnekovės, – baltymų gamybos procesas ir jų kilmė.
„Deja, ne itin dažnai tenka matyti, kad gamintojai atskleistų, iš kokios žaliavos ir kokiu būdu išgauti parduodami baltymai. Dažniausiai galima rasti ištisas pastraipas apie parduodamų miltelių „galias“ ir stulbinamus, nežinia kiek realius, poveikius, bet ne apie tai, iš kur atkeliavo žaliava, kaip apdorojimo metu saugomos jautrios aminorūgštys ir pan.“, – teigia A. Zabulionė.
Ši informacija yra svarbi, nes baltymai yra jautrūs temperatūrai, o agresyvūs apdorojimo būdai gali pabloginti jų kokybę, biologinį prieinamumą ir mitybinę vertę.
Be to, išskiriant baltymus iš tam tikrų maisto produktų, gali likti medžiagų, kurios mūsų organizmui nėra labai palankios. Pavyzdys – pupelėse esanti fitorūgštis, kuri turi stiprų gebėjimą jungtis su mineralais ir baltymais, sudarydama sunkiai virškinamus kompleksus.
„Gaminant baltymų izoliatą iš pupelių, fitorūgšties kiekis sumažėja, tačiau dalis jos išlieka. Nuolat ir dideliais kiekiais vartojant tokį produktą, ilgainiui tai gali neigiamai paveikti mineralų įsisavinimą, ypač asmenims, kurių mityba jau ir taip yra skurdi šių elementų“, – pasakoja mokslininkė.
Terminio apdorojimo metu taip pat gali vykti cheminės reakcijos tarp aminorūgščių ir cukrų.
„Tai ta pati reakcija, kuri suteikia skrudintam maistui, pavyzdžiui, duonai ar mėsai, rudą atspalvį ir būdingą aromatą. Nors šie pokyčiai maistui suteikia patrauklų skonį ir spalvą, nekontroliuojamas procesas gali turėti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, gali susidaryti potencialūs kancerogenai, tokie kaip heterocikliniai aminai ir akrilamidas“, – vardija A. Zabulionė.
Dabar labai madingi ir hidrolizuoti baltymai. Hidrolizė – cheminė reakcija, kurios metu suyra baltymų grandinės, susidarančios iš aminorūgščių.
„Dauguma komercinių baltymų miltelių, pavyzdžiui, išrūgų hidrolizatas, yra gaminami kontroliuojant šį procesą, kad būtų gauti smulkesni peptidai, kurie pasisavinami greičiau. Tačiau nesant pakankamai kontrolės, šis procesas gali ir pakenkti baltymų kokybei ir bioprieinamumui“, – pastebi mokslininkė.
Ne visi baltymai sukurti lygiaverčiai, dėl to taip pat svarbu vertinti jų biologinį prieinamumą – tai, kaip efektyviai organizmas pasisavina ir panaudoja aminorūgštis.
„Anksčiau buvo įprasta manyti, kad jei baltymai turi visas aminorūgštis, juos jau galime vadinti pilnaverčiais. Tačiau dabar jau yra žinoma, kad šis matas mažai ką pasako apie baltymų kokybę bei naudą žmogaus organizmui. Kai kurie baltymai turi labai mažus ar net nykstamai mažus kiekius tam tikrų aminorūgščių, todėl dabar, siekiant įvertinti, ar baltymas pilnavertis, vertinamas ne tik aminorūgščių buvimas baltymuose, bet ir jų santykis“, – pabrėžia A. Zabulionė.
Ateityje – dar daugiau baltymų?
Pašnekovių teigimu, ateities tendencijas nuspėti sudėtinga – viskas priklauso nuo vartotojų sąmoningumo ir poreikių.
„Dabar išgyvename labai įdomią ir kontroversišką fazę – žmonės baiminasi sukirmijusios slyvos ar grybo, bet beatodairiškai valgo ir vartoja įvairiausius, kartais net neaiškios kilmės ir sudėties miltelius. Manau, dauguma dabar perkamąją galią turinčių žmonių vaikystėje svajojo paragauti „astronautų maisto“, ką puikiai ir atitinka visi baltyminiai batonėliai, baltymų milteliai, kurie per sekundę tampa sodriu kokteiliu ir panašiai. Tačiau ši banga, kaip ir visos kitos maisto mados, bus laikina. O kas po jos seks? Norėčiau, kad nugalėtų sveikas protas – žmonės suprastų, kad įvairus ir kuo mažiau apdorotas maistas yra pats naudingiausias“, – svarsto A. Zabulionė.
Tuo metu R. Remeikaitė pastebi, jog ateityje gali išpopuliarėti individualiai pagal poreikius pritaikyti baltyminiai produktai.
„Stebint baltymais papildytų itin perdirbtų maisto produktų rinką ir jos pokytį, galima prognozuoti, kad ši tendencija plėsis į dar daugiau maisto kategorijų. Svarbu, kad vartotojai vertintų ne tik baltymų kiekį, kilmę, bet ir jų kokybę. Manoma, kad ateityje atsiras personalizuotų baltymų produktų, pritaikytų individualiems sveikatos poreikiams. Norėtųsi, kad dėmesys būtų skiriamas ne tik gaminamų baltymų kiekybei, bet ir kokybei, biologiniam prieinamumui bei tvarumui“, – apibendrina pašnekovė.
