Ar žinojote, kad ta pati technologija, kuri naudojama miestui aprūpinti elektros energija, gali būti naudojama ir branduolinei bombai sukurti?
Urano sodrinimas – tai procesas, kurio metu gamtiniame urane padidinamas urano-235 kiekis, todėl jis gali būti naudojamas kaip branduolinių reaktorių kuras arba, pasiekus gerokai aukštesnį kiekį, – kaip branduolinis ginklas. Gamtiniame urane yra tik apie 0,7 proc. urano-235 ir to nepakanka daugumai galimų šio elemento panaudojimo būdų. Sodrinimo būdu šis procentas padidinamas, todėl uranas gali būti naudojamas įvairiems tikslams, rašo rferl.org.
Labai svarbus yra prisodrinimo lygis. Daugumoje branduolinių reaktorių naudojamas mažai prisodrintas uranas (3–5 proc. urano-235), o mokslinių tyrimų reaktoriuose gali būti naudojamas iki 20 proc. prisodrintas uranas. Norint pasigaminti branduolinį ginklą, uranas turi būti prisodrintas bent iki 90 proc.
Kuo labiau šalis artėja prie šio lygio, tuo labiau ima nerimauti tarptautinė bendruomenė.
Irano branduolinė programa tebėra dėmesio centre dėl šalyje vykdomos urano sodrinimo veiklos. Nors Iranas tvirtina, kad jo programa skirta taikiems energijos šaltiniams ir medicininiams tyrimams, tęsiant sodrinimą iki didesnio lygio, ta pati technologija gali būti panaudota branduoliniams ginklams gaminti.
Pastaraisiais metais Iranas buvo prisodrinęs uraną iki 60 proc., o tai yra reikšmingas techninis žingsnis link ginklams tinkamos medžiagos. Kilo susirūpinimas, kaip greitai Iranas galėtų pasigaminti atominiam ginklui tinkamo urano, jei nuspręstų tai padaryti.
Šiuo metu Iranas yra vienintelė branduolinio ginklo neturinti šalis, kuri sodrina uraną iki 60 proc. 2021 m. balandį, po diversijos Natanzo branduoliniame objekte, dėl kurios Iranas apkaltino Izraelį, urano sodrinimas buvo padidintas nuo 20 proc. iki 60 proc.
Šio mėnesio pradžioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų taryba priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Iranas nesilaiko prisiimtų branduolinių įsipareigojimų. Valdyba nurodė, kad Iranas nebendradarbiauja nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir su jomis susijusio veiklos klausimais. Teheranas sukritikavo rezoliuciją ir paskelbė planuojantis pradėti eksploatuoti naują sodrinimo objektą bei išplėsti sodrinimo pajėgumus.
