Pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“ lankytojams Kaune bus atidarytas penktadienį, prekiauti bilietais pradedama pirmadienį.
„Kiek žinau, bus koncertas. Greičiausiai, pirmomis dienomis nusitęs ir eilės, tai palinkėjimas visam „Mokslo salos“ kolektyvui kantrybės ir sėkmės“, – pristatymo renginyje sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Muziejus penktadienį bus atidaromas 16 valandą.
„Mokslo salos“ vadovė Aistė Lukaševičiūtė pažymėjo, kad lankytojai „Mokslo saloje“ pamatys apie 140 eksponatų.
„Pagrindinė mūsų ekspozicija atsidaro kartu su mokslo centru, taip pat ir planetariumu“, – sakė ji.
Patirtinė ekspozicija, pagal lankytojų sprendimus kintanti skulptūra
Pasak A. Lukaševičiūtės, „Mokslo sala“, lyginant su kitais muziejais, Lietuvoje išsiskiria patirtine ekspozicija.
„Kai lankytojai pradės lankytis čia ir viską bandyti, iš karto pasikeičia suvokimas apsilankymo, į viską pradedi žiūrėti kitaip, nori liesti, bandyti, imti. Būtent tai ir skatiname daryti“, – dėstė muziejaus vadovė.
Nuolatinė ekspozicija suskirstyta į septynias temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas bei komunikacija.
Kiekvienoje ekspozicijos dalyje yra po keletą eksponatų, kuriuose lankytojų prašoma priimti tam tikrus sprendimus.
„Pavyzdžiui, kokį maistą valgysime, kaip gyvensime, kaip keliausime, kokius sprendimus priimsime savo kasdieniame gyvenime. Tie sprendimai šviesos signalais lubose yra perduodami į centrinį eksponatą – kinetinę šviesos skulptūrą, kuri atspindi lankytojų kolektyvinius pasirinkimus“, – kalbėjo A. Lukaševičiūtė.
Atidarymo dieną į nuolatinę ekspoziciją muziejus planuoja parduoti apie 300–400 bilietų, šeštadienį ir sekmadienį – po 800 bilietų. Kaip nurodė muziejaus vadovė, į nuolatinę ekspoziciją per valandą gali patekti apie 100 žmonių.
„Tačiau kitos veiklos – mokslo pasirodymai, paskaitos, robotų kovos, koncertas, šios pramogos (atidarymo savaitgalį – BNS) bus nemokamos“ – sakė A. Lukaševičiūtė.
Pats centras neišsilaikys, tikisi dotacijų
„Mokslo salos“ vadovė pabrėžė, kad tokio tipo mokslo centrai nėra verslo įstaigos ir „niekada niekur Europoje nėra mokslo centro, kuris galėtų išsilaikyti“. Daugiau negu pusę pajamų įstaiga tikisi surinkti iš savo veiklos.
„Apie 2 mln. eurų turėtume surinkti iš veiklos. Kitą dalį sieksime projektinio finansavimo ir savivaldybės, valstybės paramos“, – kalbėjo A. Lukaševičiūtė.
„Ko įstaiga neuždirbs, tą turės dotuoti du dalininkai“, – pridūrė vicemeras A. Palionis.
„Mokslo salą“ valdo viešoji įstaiga „Mokslo ir inovacijų sklaidos centras“, jos dalininkai yra Kauno savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pristatyme nurodė, kad „Mokslo salos“ pastatas buvo „turbūt Lietuvoj pirmas, kuriam buvo organizuotas tarptautinis architektūros konkursas“. Pasak jo, konkurso rengimas ir projektavimas truko apie trejus metus, bet „turime išskirtinį daiktą, kur išėję į Laisvės alėją kitur nepamatysime“.
„Mokslo salos“ projektas viso kainavo apie 38 mln. eurų. Iš šios sumos išlaidos įrangai, kaip nurodė meras, sudarė 5,3 mln. eurų, planetariumui – 2 mln. eurų. Europos Sąjungos lėšomis finansuota beveik 19 mln. eurų projekto, valstybės – 5 mln. eurų duoti, savivaldybės – 14 mln. eurų.
11,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate įrengtos nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, virtualių projekcijų erdvė – planetariumas, edukacijų centras Kauno regiono moksleiviams, kavinė, administracinės patalpos.
„Mokslo salą“ statė įmonė „Autokausta“, ekspoziciją sukūrė Lenkijos bendrovė „Trias Avi“.
