Nors Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantys astronautai bandė patys auginti salotų lapus, didžioji dauguma kosmose suvartojamo maisto atgabenama iš Žemės. Visgi tolesnėse ir ilgesnėse kosminėse misijose tai taps nebeįmanoma. Joshua Pearce`as iš Vakarų universiteto Ontarijuje (Kanada) ir jo kolegos nusprendė ištirti, kaip būtų galima žmonių maistui panaudoti asteroidus, skelbia phys.org ir „New Scientist“.
Pearce`o ir jo komanda nutarė, kad čia pasitarnautų susmulkintu asteroidu mintančios bakterijos.
Tiesa, iškeltą idėją dar reikia patikrinti naudojant tikrus asteroidus, tačiau anksčiau J. Pearce`as jau buvo atlikęs panašius eksperimentus. Jis naudojo bakterijas, kad suskaidytų plastikines kariuomenės maisto davinių pakuotes. Norėdamas tai padaryti, tyrėjas kaitino plastiką be deguonies (šis procesas vadinamas pirolize), o paskui juo maitino bakterijas, kurios minta anglimi.
„Jei paanalizuosime pirolizės skilimo produktus, kuriais, kaip žinome, gali maitintis bakterijos, ir asteroiduose esančius produktus, paaiškės, kad jie daugeliu atvejų sutampa, – sako J. Pearce`as. – Todėl manau, kad tai [maisto gamyba iš asteroidų] iš tikrųjų gali būti veiksminga.“
Pasak J. Pearce`o, vartodamos be deguonies kaitintą plastiką bakterijos tampa panašios į „karamelinį pieno kokteilį“.
Nors toks maistas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne itin patrauklus, J. Pearce`as sako, kad bakterijos yra nepaprastai gerai pritaikytos žmogaus poreikiams. „Atlikome mitybos analizę ir paaiškėjo, kad tai beveik tobulas maistas, – teigia jis. – Pasirodo, kad mūsų naudotos bakterijos turi daugiau ar mažiau po trečdalį baltymų, angliavandenių ir riebalų.“
Mokslininkai apskaičiavo, kiek asteroidų medžiagos reikėtų astronautams prasimaitinti ilgų misijų metų. Kaip etaloną jie naudojo asteroidą Bennu. Ankstesni tyrimai parodė, kad jis sudarytas iš tokios medžiagos, kuria galėtų maitintis mikrobai. Tyrėjai nustatė, kad jei mikrobai suvalgytų visą asteroidą, iš jo būtų galima pagaminti tiek maisto, kiek pakaktų vienam astronautui prasimaitinti 600 metų blogiausiu atveju ir 17 000 metų geriausiu atveju.
