Per 4 paras į Lietuvos teritoriją buvo įskridę 5 meteorologiniai oro balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis. Politikai pradėjo svarstyti, kad tokius balionus galima būtų numušti lazeriu. Tačiau LRT.lt kalbinti mokslininkai teigia, jog, nors tai padaryti įmanoma, lazerio kaina neatitinka šiuo metu baliono keliamos grėsmės kalibro, be to, lietuviškos oro sąlygos nėra tinkamos, kad būtų galima panaudoti lazerinius ginklus.
Šeštadienio naktį Vilniaus oro uosto teritorijoje pastebėtas nusileidęs meteorologinis balionas. Du tokie balionai su įtartinais kroviniais antradienio naktį buvo rasti Alytuje, karinio bataliono teritorijoje, ir Vilniaus rajono karinėje teritorijoje. Trečiadienio naktį Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūnai perėmė dar du meteorologiniais balionais skraidintus kontrabandinius krovinius.
Apskritai, tai ne pirmieji tokie įvykiai šiemet, anot Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) jau fiksuota apie 600 panašių atvejų.
Dėl to visuomenėje kyla diskusijos, kaip reikėtų elgtis su šiais oro balionais ateityje. Seimo narys Dainius Gaižauskas trečiadienį savo feisbuko paskyroje pranešė krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui pateikęs sprendimo variantą – numušti balionus lazeriu. Tai anot politiko, pasiūlė fizikai.
Apie lazerio panaudojimą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ užsiminė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Lazerių panaudojimą sunkintų oro sąlygos
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (VU FF) dekanas dr. Aidas Matijošius sako, kad lazeriniai ginklai yra strategiškai labai naudingi, mat veikia itin greitai.
„Tai yra akimirksniu nutaikomas ginklas, o kai nutaikoma, iškart yra paleidžiamas impulsas“, – pasakoja jis.
Kaip BNS komentavo VSAT vadas Rustamas Liubajevas, oro balionai gali pakilti ir į 2–5 km aukštį. Anot dr. A. Matijošiaus, lazeriniais ginklais tokiame aukštyje juos numušti teoriškai tikrai būtų galima. Tačiau jis įžvelgia vieną didelę tokios amunicijos panaudojimo Lietuvoje kliūtį – prastas oro sąlygas.
Svarbu, kad nebūtų lietaus, nes jis sklaido spinduliuotę. Lietaus lašeliai yra elementarūs lęšiukai, kurie perfokusuoja spinduliuotę arba netgi išsklaido.
A. Matijošius
„Svarbu, kad nebūtų lietaus, nes jis sklaido spinduliuotę. Lietaus lašeliai yra elementarūs lęšiukai, kurie perfokusuoja spinduliuotę arba netgi išsklaido. Ir bet koks debesuotumas yra tie patys vandens lašiukai. Be to, jei tai yra pakeltos dulkės arba kokios nors kietosios dalelės, kurios sklaido šviesą, tai irgi būtų kliūtis panaudoti lazerinę spinduliuotę“, – aiškina profesorius.
Brangus malonumas
Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkas dr. Mikas Vengris LRT.lt komentavo, kad lazeriu numušti meteorologinius balionus būtų labai brangus problemos sprendimas.
„Galimybė numušti oro balionus lazeriu yra, tačiau tai turbūt yra vienas iš brangesnių būdų numušti oro balioną, ypač kalbant apie kontrabandą. (...) Oro balionui su kontrabandinėmis cigaretėmis įskridus į šalies oro erdvę (o aptikti jį būtina, kad galėtum numušti), daug pigiau į jo nutūpimo vietą nusiųsti policijos ekipažą“, – sako jis.
Anot profesoriaus, tipiniai lazeriai, kuriuos dronams numušti naudoja JAV ir Izraelio karinės pajėgos, yra maždaug 10–100 kW galios šviesolaidiniai lazeriai. Kartu su itin precizinėmis taikymo sistemomis tai „tikri monstrai“, kainuojantys šimtus milijonų dolerių.
„Kainos ir rezultato santykis kalbant apie cigarečių pakrautą oro balioną tikrai bus ne lazerio naudai“, – įsitikinęs dr. M. Vengris.
A. Matijošiaus teigimu, vien tokio lazerinio ginklo prototipo sukūrimas yra brangus malonumas. Jo nuomone, toks projektas Lietuvoje nebūtų finansuojamas.
Lazerių panaudojimas dronams numušti
Dr. M. Vengris sako, kad lazerio naudojimas pateisinamas tuomet, kai kyla grėsmė žmonių gyvybėms arba kritinei šalies infrastruktūrai. Ir čia daugiausiai turėtume kalbėti apie pavojų keliančius dronus.
Vaikytis [kontrabandą gabenančius] oro balionus jais [lazeriais] yra kaip doleriais kūrenti krosnį.
M. Vengris
„Dronas, įlindęs į debesį, irgi nieko nemato. Tam, kad dronas būtų efektyvus, jis turi skristi po debesimi, kad matytų taikinius ant žemės. Tai pirmiausia jis bus arčiau, nepakils labai aukštai, kitas dalykas – grėsmė adekvati. Jei dronas neša sprogmenis ir svarbiam objektui, pavyzdžiui, Kruonio elektrinei ar armijos daliniui, kyla grėsmė, tai visai kas kita. Tuomet toks ginklas, aišku, gali turėti prasmę. (...) Vaikytis oro balionus jais [lazeriais] kaip doleriais kūrenti krosnį“, – sako specialistas.
Fizikas A. Matijošius teigia, kad Lietuvoje lazerinė ginkluotė turi būti stacionari ir saugoti tik tam tikrus strateginius objektus.
„Nepavažinėtume tokiais greičiais [kad pavyktų pavyti droną] Lietuvos keliais. (...) Jei bandytume su tuo ginklu tampytis ir sekti tą droną, tai mes tiesiog sulaužytume įrangą, tai tikrai neracionalu“, – teigia VU FF dekanas.
Lazeriniai ginklai turės savo vietą ateities gynybos sistemoje
Anot M. Vengrio, lazeriniai ginklai tikrai turės savo vietą ateities gynybos sistemoje, tačiau kol kas sudėtinga prognozuoti, kokia ta vieta bus.
„Kur nuevoliucionuos ginkluotė ir antiginkluotė, sunku pasakyti, tačiau kalbant apie nedidelių bepiločių orlaivių numušinėjimą, manau, kad lazeriniai ginklai turi šansą“, – sako jis.
M. Vengris komentuoja, kad nors pradinės išlaidos, įrengiant lazeriu paremtas gynybos sistemas, yra milžiniškos, galiausiai, kai yra didelis pavojus, jos turi ekonominį pranašumą prieš kitus ginklus.
„Dabar yra tokie lazeriai, kuriuos galima sumontuoti ant sunkvežimio, jis yra pakankamai galingas, (...) kad kelių šimtų metrų–kilometro atstumu tą droną numuštų. Jo tas šūvis, radau Didžiosios Britanijos bandymą, kainuoja 10 svarų – tai, taip, tai yra akivaizdus ekonominis pranašumas. Jei atskrido 50 dronų, nešančių po kilogramą sprogmenų, už 500 svarų tu juos visus kaip vyšnias nuraškei, aišku, kad labai gerai turėti tokį daiktą savo arsenale“, – LRT.lt teigia fizikas dr. Mikas Vengris.
