Kinų kordicepsas, liūto karčiai, „Reishi“ – turbūt apie bent vieną iš šių grybų pastaruoju metu esate išgirdę socialiniuose tinkluose. Maisto papildai su grybų ekstraktais sulaukia vis daugiau dėmesio ir dažnu atveju pristatomi kaip panacėja. LRT kalbinti mokslininkai paaiškino, kam tikslinga vartoti skirtingus grybų papildus ir kokiais atvejais jų reikėtų vengti.
Įvairių grybų papildų galima įsigyti kone visur – nuo specialiai jais prekiaujančių internetinių parduotuvių iki Lietuvos vaistinių lentynų. Iš bendro informacijos fono gali susidaryti vaizdas, kad jie išspręs visas jūsų sveikatos problemas.
„Apskritai, bet kurį valgomą grybą galima tiek maistui, tiek maisto papildui paruošti. Grybų struktūra yra unikali, jie turi daug amino rūgščių – tai yra statybinės medžiagos, būtinos baltymų gamybai. Grybai turi daug B grupės vitaminų, kaupia D vitaminą. Kad imunitetas būtų harmonizuotas, labai svarbios medžiagos yra grybuose esantys beta gliukanai“, – bendrą grybų naudą komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto profesorė Nijolė Savickienė.
Nesakome, kad grybų papildai yra terapija ar vaistas, jie jokiu būdu neskiriami gydymui. Tai pagalbinės medžiagos pacientų funkcijoms palaikyti.
– N. Savickienė
Vis dėlto grybai – ne panacėja. Mokslininkės teigimu, nors grybų papildus galima vadinti medicininiais grybais, šis terminas gali lengvai sugluminti. „Terminas medicininis grybas man nelabai „limpantis“, nes tai nėra tikslu. Nesakome, kad grybų papildai yra terapija ar vaistas, jie jokiu būdu neskiriami gydymui. Tai pagalbinės medžiagos pacientų funkcijoms palaikyti“, – teigia Farmakognozijos katedroje dirbanti N. Savickienė.
Anot mokslininkų, kaip ir prieš bet kokius maisto papildus, taip ir prieš grybų papildų vartojimą reikia atlikti namų darbus ir įsivertinti kiekvieno grybo naudą ir suderinamumą su jūsų organizmu. „Kai manęs paklausia apie kokių nors populiarių gamtinės kilmės papildų poveikį, paprastai sakau: „Vertinkite visa tai atsargiau“, – pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Šarlauskas.
Neminimas šalutinis poveikis
Priešingai nei vaistų informaciniuose lapeliuose, maisto papildų žymėjime neprivaloma aprašyti galimų šalutinių poveikių. „Pagal reguliacijas papildai papildo maisto racioną. Tai reiškia, kad jie turi būti saugūs bet kokiu atveju, dėl to nereikalauja papildomos informacijos žymėti. Gaunasi konfliktas, nes vaistai, netgi augaliniai, turi žymėti nepageidaujamus šalutinius poveikius, o papildams nereikia“, – situacija komentuoja biomedicinos mokslų daktarė, farmakologė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė.
Mokslininkės teigimu, konkretus papildų šalutinis poveikis priklauso nuo grybo rūšies, tačiau bendrai jų derėtų vengti vaikams ir nėščiosioms ar maitinančioms moterims, mat su šiomis grupėmis klinikinių tyrimų itin trūksta.
„Grybų ekstraktų turtinga sudėtis tikrai leidžia juos naudoti kaip papildomas priemones sveikatingumui palaikyti, organizmo funkcijoms normalizuoti ir subalansuoti. Tačiau tikrai nepakenktų pasitarti su savo šeimos gydytoju, bent jau kad jis įvertintų, ar jūsų kepenų ir inkstų funkcijos geros ir leidžia tokių ekstraktų vartojimą, nes tai visada yra papildomas krūvis toms funkcijoms“, – teigia J. Šarlauskas.
Vaistai, netgi augaliniai, turi žymėti nepageidaujamus šalutinius poveikius, o papildams (tarp jų ir grybų) nereikia.
– Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė
Mokslininko teigimu, nors prie daugumos papildų minimas teigiamas poveikis onkologinių ligų kontekste, kovojant su vėžiniais susirgimais grybų papildus reikėtų vartoti itin atsargiai.
„Norėčiau įspėti, ypač tuos, rimtų onkologinių problemų turinčius, skaitytojus, kad jie nepultų griebtis vieno ar kito grybo ekstrakto kaip „paskutinio šiaudo“, nes tai gali būti labai rizikingas sprendimas jūsų sveikatai. Galiu patvirtinti kaip medicininis chemikas, kad šie ekstraktai tikrai nepakeis rimtų sintetinių ar kitokių šiuolaikinių aprobuotų vaistų“, – įspėja pašnekovas.
Kininis kordicepsas
Vienas populiariausių grybų – kordicepsas – kinų liaudies medicinoje naudojamas jau šimtus metų kaip stebuklinga priemonė nuo daugybės negalavimų.
„Tinkamai pagaminti kordicepso ekstraktai yra viena iš stipriausiai žmogaus organizmą veikiančių priemonių tarp visų grybų ekstraktų. Norint juos pradėti vartoti būtų tikrai protinga pasitarti su savo gydytoju, kad tai išeitų į naudą, o ne pakenktų“, – pasakoja J. Šarlauskas.
Anot mokslininko, istoriškai „gydymas“ kordicepsu buvo prieinamas tik siauram aukštuomenės ratui, imperatoriui ir artimiausiai jo rūmų aplinkai, dėl to buvo viena iš brangiausių to meto tradicinių gydymo priemonių. „Net ir šiais laikais „laukinio“, sunkiai prieinamuose kalnų rajonuose iš negyvų vabzdžių kūnų išaugusio grybo kaina siekia net 12–25 tūkst. JAV dolerių už kilogramą“, – komentuoja pašnekovas.
Be šios imperatorių pamiltos grybų rūšies gamtoje randama ir kita artima kordicepso rūšis. Būtent jai yra sukurta šiuolaikinė dirbtinio kultivavimo technologija, kuriai nereikia vabzdžių. Tai leidžia gaminti kordicepso ekstraktą dideliais kiekiais.
Kaip pabrėžia N. Savickienė, teigiamas kordicepso poveikis pastebėtas atliekant tyrimus su vėžiniais susirgimais. „Pats grybas pagerina imuninį atsaką, gali būti taikomas kaip pagalbininkas onkologiniams pacientams. Yra atlikta tyrimų, ilginančių išgyvenamumą, ypač melanomos ir plaučių vėžio atveju, sumažintas naviko dydis“, – pasakoja mokslininkė.
Jei yra nuo hormonų priklausantis vėžys – prostatos, krūtų, gimdos, – kur tie augliai yra jautresni lytiniams hormonams, reikia elgtis [vartoti kordicepso papildus] atsargiai.
– G. Balčiūnaitė-Murzienė
Tuo tarpu J. Šarlauskas pastebi, kad vėlesni tyrėjų darbai patvirtino kordicepso ekstrakto įtaką stimuliuojant vyriško hormono testosterono išsiskyrimą. „Įdomu, kad toliau tiriant kordicepso ekstrakto efektą buvo netikėtai nustatytas jo švelnus, bet pakankamai stiprus antidepresinis poveikis. Toliau tiriant buvo patvirtintas ir uždegimą slopinantis bei antiastmatinis poveikiai“, – vardija pašnekovas.
G. Balčiūnaitės-Murzienės teigimu, šį papildą reikėtų vartoti atsargiai sergant tam tikromis vėžio formomis: „Jei yra nuo hormonų priklausantis vėžys – prostatos, krūtų, gimdos, – kur tie augliai yra jautresni lytiniams hormonams, reikia elgtis atsargiai.“
Taip pat kordicepso papildai jums netiks, jei esate po organų persodinimo, turite 2 tipo diabetą, problemų dėl kraujo krešėjimo arba naudojate antikoaguliantus.
„Verta paminėti atskirą, vos ne anekdotinį, man žinomą atvejį, kai draugai pažįstamam asmeniui tam tinkama proga padovanojo gerą kokybišką skystą kordicepso ekstraktą. Šis po kurio laiko prasidaręs gražų buteliuką (~ 20 mL), vietoj to, kad atsimatuotų tinkamą dozę lašais, išgėrė viską, nes jo turinys jam pasirodė skanus, kvepiantis medumi. Efektas buvo nelauktas, pasirodė rimtos hiperstimuliacijos požymiai (kaip padauginus kavos) ir minėtas asmuo tris paras vėliau nebegalėjo užmigti net pusvalandžiui ir dėl to gerokai prisikankino“, – pasakoja J. Šarlauskas.
Liūto karčiai
Dar vienas populiarus grybų papildas – liūto karčiai. Anot mokslininkų, jo išskirtinumas yra centrinės nervų sistemos funkcijų palaikymas bei neuroprotekcinis poveikis.
„Dar kita sritis, kur dominuoja tyrimai – odos elastingumo, odos struktūrų palaikymas, apsaugant nuo streso, aplinkos pažeidimų, kad ilgiau oda būtų stabilios būklės“, – pasakoja N. Savickienė.
Kita deklaruojama liūto karčių nauda – chroniško uždegimo slopinimas. „Chroniškas uždegimas sukelia ne tik visą puokštę susirgimų organizme, bet ir skatina nutukimą, todėl jo slopinimas yra aktuali tema. Tikėtina, kad ir šio grybo preparatai savo laiku, po kruopštesnių tyrimų, prisidės prie šios problemos sprendimo, tapdami galima alternatyva sintetiniams vaistams, tačiau tam irgi dar prireiks daug papildomų tyrimų“, – teigia J. Šarlauskas.
Liūto karčių papildų reikėtų vengti žmonėms, vartojantiems kraujo krešumo vaistus, nes poveikis gali būti stipresnis, nei tikimasi.
– G. Balčiūnaitė-Murzienė
Pašnekovai pastebi, kad nors daug kas šiam grybui priskiria ir priešvėžines savybes, tačiau tai tvirtinantys tyrimai yra tik preliminarūs ir reikalauja kur kas detalesnių studijų ateityje.
Visgi, anot mokslininkų, šis grybas pasižymi daug švelnesniu poveikiu, tad tinka platesniam vartotojų ratui. Tačiau yra viena gan opi problema – stipriai skiriasi laukinių ir ant substrato užaugintų grybų vertingumas.
„Laukinio grybo ekstrakto sudėtis gali gana žymiai skirtis ir smarkiai varijuoti, palyginti su dirbtinėmis sąlygomis užauginto grybo cheminės sudėties turtingumu ir įvairove (nors pagrindiniai grybo metabolitai ir išlieka maždaug tie patys). Taigi, reikalingi papildomi, kruopštūs ir daug darbo reikalaujantys moksliniai tyrimai“, – pabrėžė pašnekovas.
G. Balčiūnaitė-Murzienė įvardija, kad liūto karčių papildų reikėtų vengti žmonėms, vartojantiems kraujo krešumo vaistus, nes poveikis gali būti stipresnis, nei tikimasi. Tuo tarpu diabeto kontrolės vaistų poveikį šio grybo ekstraktas gali silpninti.
„Reishi“
Dar vienas populiarus grybas – tikrinis blizgutis, plačiau atpažįstamas „Reishi“ pavadinimu. Šis grybas išsiskiria tuo, jog yra nevalgomas ir Lietuvoje įtrauktas į Raudonąją knygą. „Šio grybo pritaikymas tinka vyresniems žmonėms, turintiems problemų su centrine nervų sistema, pasireiškiant Alzheimerio ligai, apskritai, stresui slopinti. Galima pabandyti, jei susergate pūsleline“, – vardija N. Savickienė.
Rekomendacijose vartojimui dažnai sutinkama ir abejotinų bei diskutuotinų teiginių. Pavyzdžiui, teigiama, kad „Reishi“ ekstraktas gydo vėžį.
– J. Šarlauskas
Moksliškai įrodytas „Reishi“ ekstrakto stiprus antioksidantinis ir antimikrobinis poveikis. Dėl šios priežasties „Reishi“ produktai naudojami ne tik tradicinėje liaudies medicinoje, bet ir kosmetikoje, nes kaip antioksidantas gali stabdyti odos senėjimą.
„Įvairių „Reishi“ ekstrakto gamintojų rekomendacijose vartojimui dažnai sutinkama ir abejotinų bei diskutuotinų teiginių. Pavyzdžiui, teigiama, kad „Reishi“ ekstraktas gydo vėžį“, – pastebėjo J. Šarlauskas.
„Reishi“ ekstraktas nevartotinas nėščioms, jaunesniems nei 7 m. amžiaus vaikams bei dėl sumažėjusio kraujo krešėjimo kenčiantiems žmonėms.
