Naujienų srautas

Mokslas ir IT2024.08.03 11:53

Mokslininkai: kas yra translyčiai ir interseksualūs asmenys, kaip skiriasi jų fiziškumas

Elizabet Glazkova, LRT.lt 2024.08.03 11:53

„Ši diskusija labai gražiai parodo mūsų brandą ir žinių lygį“, – kalbėdamas apie tai, kaip visuomenė ėmėsi vertinti olimpinėse žaidynėse dalyvaujančios boksininkės Imane Khelif lytiškumą, sako seksualinės medicinos gydytojas dr. Robertas Adomaitis. Kartu su sveikatos bei sporto genetikos mokslininku dr. Petru Minderiu jis paaiškina, kaip yra nustatoma lytis, kas yra translyčiai ir interseksualūs asmenys bei kaip skiriasi jų fiziniai gebėjimai.

„Pasaulio čempionate lyties testų nepraėjusios boksininkės Imane Khelif ir Lin Yu-ting dalyvauja Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“ – visą savaitę mirga skirtingų leidinių antraštės. LRT.lt primena, kad savo kovas ketvirtadienį pradėjusi Imane Khelif Lietuvoje ir pasaulyje susilaukė prieštaringų nuomonių ir kritikos. Ji vadinama tiek translyte, tiek interseksualia, teigiama, kad tokių asmenų boksavimasis viename ringe su moterimis yra neteisingas.

Tačiau nėra įrodymų, kad I. Khelif ar L. Yu-ting būtų translytės ar interlytės – tai įrodantys tyrimai niekada nebuvo oficialiai paviešinti.

Biologinę lytį lemia Y chromosoma

Dr. Petras Minderis sako, kad vyrams ir moterims yra būdingas stiprus lytinis dimorfiškumas (skirtingumas).

„Abi lytys skiriasi savo skeleto dydžiu ir forma, kūno kompozicija, įskaitant raumenų masę ir funkciją, plaučių bei širdies ir kraujagyslių dydžiu ir funkcija“, – komentuoja mokslininkas.

Nors, anot specialisto, lytinį dimorfizmą daugiausia lemia didelis testosterono kiekis berniukų lytinio brendimo metu, biologinės lyties skirtumai pradeda formuotis dar motinos įsčiose ir yra susiję su lytinėmis chromosomomis.

„Absoliuti dauguma vyrų ir moterų genų yra tie patys, skirtumas egzistuoja tik lytinėse chromosomose. Vyrai turi Y chromosomą, joje vienas genas SRY sukuria visus lyčių skirtumus“, – sako dr. P. Minderis.

Mokslininkas pasakoja, kad SRY genas pradeda savo veiklą 6-ąją vaisiaus savaitę, inicijuodamas sėklidžių ir Leidigo ląstelių, atsakingų už testosterono sintezę, formavimąsi jų viduje. Po mėnesio cirkuliuojantis testosteronas įjungia ir išjungia specifinius genus, kurių veikla apsprendžia daugelį lyties aspektų. Vienas jų – išoriniai lytiniai organai.

Neįprasti išoriniai lytiniai organai

Būtent pagal išorinius lytinius organus gydytojai ir artimieji nustato naujagimio lytį. Tačiau ne visada viskas yra taip paprasta. Anot seksualinės medicinos gydytojo dr. Roberto Adomaičio, kai kada naujagimiai turi neįprastus išorinius lytinius organus.

„Dažnas atvejis, kai išoriniai lytiniai organai pagal savo išvaizdą nevisiškai atitinka vertinančių žmonių įsivaizdavimą apie varpą ir kapšelį. Tad tokiam naujagimiui yra priskiriama moteriška lytis“, – sako specialistas ir priduria, kad šie asmenys yra vadinami interseksualiais.

Anot jo, kadangi „neaiškius išorinius lytinius organus turintys naujagimiai gali būti tiek vyriškos, tiek moteriškos biologinės lyties“, vakarietiška praktika (kurios laikosi ir Lietuva), kai naujagimio lytis pagal jo išorinius organus priskiriama moteriškai arba vyriškai, yra gana problemiška.

Neaiškius išorinius lytinius organus turintys naujagimiai gali būti tiek vyriškos, tiek moteriškos biologinės lyties

dr. Robertas Adomaitis

„Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, yra įsivedusios neutralios lyties kodą. Tad naujagimį galima užregistruoti su nuline lytimi“, – sako R. Adomaitis.

Įvairove pasižyminti asmenų grupė

Tiek R. Adomaitis, tiek ir P. Minderis akcentuoja, kad interseksualių asmenų grupė yra labai įvairi.

Pavyzdžiui, pasak R. Adomaičio, kai kurių interseksualių asmenų organizme yra didesnė testosterono koncentracija ir į jį reaguojančių androgeno receptorių skaičius. Tuomet tokios moterys turės fizinių pranašumų prieš kitas moteris: didesnę raumenų masę, galią, vyrams būdingą skeletą.

„Biochemiškai [tokie asmenys] turi vyro organizmą, kuriam gimimo metu kažkas priskyrė moterišką lytį“, – pasakoja seksualinės medicinos gydytojas.

Sveikatos bei sporto genetikos mokslininkas dr. Petras Minderis pristato kitą interseksualių asmenų pogrupį – tų, kurie turi nejautrumo androgenams (testosteronui, aktyvesnei jo formai ir jo pirmtakui) sindromą.

„Esant vyriškoms lytinėms chromosomoms (XY) ir visiškam nejautrumui androgenams, asmuo nuo pat gimimo gali būti labai švelnių veido bruožų, identifikuoti save kaip moterį ir gyventi moters gyvenimą“, – sako P. Minderis.

Mokslininkas pasakoja, kad vienas iš tokių pavyzdžių yra ispanų sprinto su kliūtimis bėgikė María José Martínez Patiño, kuri apie savo XY ir nejautrumą androgenams sužinojo jau gerokai pažengus jos sportinei karjerai.

„Nors sportininkė turėjo vyrišką chromosomų rinkinį, jos organizmas buvo visiškai nejautrus sintezuojamam testosteronui dėl androgenų receptorių mutacijos. Sportininkės organizmas dėl to formavosi labiau moteriškas, turėjo moteriškus lytinius organus ir pan. Išsamesni medicininiai tyrimai vėliau atskleidė, kad jos kūne nebuvo gimdos ir kiaušidžių, o vyriškos sėklidės nors ir buvo, bet susiformavo nevisavertiškai ir vizualiai nepastebimai“, – teigia dr. Petras Minderis.

Prieš tai pateikti pavyzdžiai yra tik keli interseksualių asmenų įvairovę parodantys atvejai.

„Biologinės lyties susiformavimas priklauso nuo daug pakopų ir kiekviena gali turėti kažkokių keistenybių. Tačiau mes nemokame patikrinti visų tų neįprastų bruožų, (...) ne visuomet mes galime visas anomalijas identifikuoti DNR patikromis, nes tai gali būti atsitiktinės mutacijos, kurios įvyko tik tame organizme, tam žmogui“, – sako R. Adomaitis.

Translytiškumas – savanoriškas apsisprendimas

Seksualinės medicinos gydytojas R. Adomaitis teigia, kad sąvokos „interseksualus“ ir „translytis“ skiriasi labai stipriai.

Translytis žmogus yra tas, kuris yra nepatenkintas ta lytimi, kuri jam buvo priskirta gimus, tad ją keičia į kitą.

R. Adomaitis

Anot jo, translytis žmogus yra tas, kuris yra nepatenkintas ta lytimi, kuri jam buvo priskirta gimus, tad ją keičia į kitą.

„Tai asmuo, kuris vieną gyvenimo etapą gyveno vienos lyties ir kažkuriuo metu priėmė sprendimą pakeisti lytį. Tuomet buvo vykdomas lyties pakeitimo procesas. Jis pradėjo gyventi kaip kitos lyties atstovas, buvo atliekamos specialios procedūros šiam tikslui įgyvendinti“, – patikslina specialistas.

Svarbi lyties keitimo procedūra – hormonų terapija. Vienas iš jos tikslų yra sumažinti vyriško lytinio hormono – testosterono – lygį žmogaus organizme. Tačiau anot sporto genetikos mokslininko P. Minderio, „neteisinga manyti, kad vyrų ir moterų skirtumai yra nulemti tik testosterono skirtumo ir jeigu tam tikru metu biologiniams vyrams sumažinsime testosterono koncentraciją iki moterų lygio, bus pasiektas lyčių fizinis paritetas“.

Pasak jo, nemažai tyrimų parodė, jog biologiniai skirtumai išlieka ir po testosterono slopinimo, o tai turi įtakos fizinei veiklai.

Nė viename tyrime nebuvo pranešta apie translyčių moterų, kurios po brendimo slopino testosterono kiekį, skeleto pranašumų sumažėjimą. Panašūs rezultatai stebimi ir kalbant apie raumenų masę

P. Minderis

„Nė viename tyrime nebuvo pranešta apie translyčių moterų, kurios po brendimo slopino testosterono kiekį, skeleto pranašumų sumažėjimą. Panašūs rezultatai stebimi ir kalbant apie raumenų masę.

Dvylika kontroliuojamų tyrimų, kurių metu buvo stebima daugiau nei 800 netreniruotų arba vidutiniškai treniruotų translyčių moterų, parodė, kad vienerius metus slopinant testosterono vartojimą, raumenų masė ir jėga sumažėja tik 5 proc., palyginti su lygiu prieš pereinamąjį laikotarpį. Šis praradimas sudaro tik dalį (penktadalį ar mažiau) paprastai pastebimų vyrų ir moterų raumenų masės ir jėgos skirtumų“, – sako mokslininkas.

Diskusija parodo žinių trūkumą

Seksualinės medicinos gydytojas Robertas Adomaitis, kalbėdamas apie socialinėje erdvėje kilusį šurmulį dėl sportininkės Imane Khelif boksavimosi moterų kategorijoje, įsitikinęs, tai – penas pokalbiams ir tvirtiems sprendimams: „Labai gerai, kad tokių klausimų kyla, jie skatina diskusiją, verčia tarptautines organizacijas ne vengti, o priimti sprendimus.“

Visgi prieš ką nors kaltinant, jis visuomet rekomenduoja pagalvoti, kaip jaučiasi kritikos sulaukiantis asmuo.

„Daug kaltinimų, tačiau niekas negalvoja, kaip jaučiasi kaltinamas žmogus. Pavyzdžiui, interseksualus žmogus gali jaustis moterimi, tikėti tuo, jis gali turėti socialinę moterišką lytį. Ir sakyti, kad jis daro kažką specialiai, yra išankstinis nusistatymas“, – sako pašnekovas.

„Tačiau labai gerai, kad apie tai šnekame, tai parodo, kad visokių žmonių yra. Tikiuosi, ši situacija stumtels žmones prie naujesnio suvokimo“, – užbaigia seksualinės medicinos gydytojas Robertas Adomaitis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi