Mokslas ir IT

2018.10.21 23:13

Antarktidoje mokslininkai įrašė kraupius ledynų garsus

DELFI.lt2018.10.21 23:13

Mokslininkai vadina šį garsą dainavimu, bet iš tiesų Antarktidos šelfinio ledyno skleidžiamos vibracijos labiau primena siaubo filmo garso takelį.

Mokslininkai tyrinėjo didžiausią Antarktidoje – Roso šelfinį ledyną ir įrašė tylų seisminį spengimą, kurį skleidžia vėjas, pūsdamas šelfiniame ledyne, rašo sciencealert.com

 Šis dažnis per žemas, kad jį natūraliai girdėtų žmogaus ausys, o jį padidinus 1 200 kartų, pasigirsta nerimo kupinas keistas garsas.

„Lyg be perstojo pūstum fleitą ant šelfinio ledyno“, – sako Kolorado universiteto geofizikas, matematikas Julienas Chaputas.

Štai kaip skamba keista vibracija, modifikuota taip, kad būtų girdima žmogaus ausiai.

J. Chaputas su komanda neketino kurti garso takelio siaubo filmui. Tyrėjai norėjo daugiau sužinoti apie Roso šelfinio ledyno fizines ypatybes. Tai didžiausia Antarktidoje (ir visame pasaulyje) plūduriuojanti ledo plokštė, kurios dydis – maždaug kaip Ispanijos teritorija.

Kadangi klimatas katastrofiškai šiltėja, Antarktidos šelfiniai ledynai stipriai trūkinėja. J. Chaputas su kolegomis tyrėjais po storu sniego sluoksniu virš Roso šelfinio ledyno užkasė 34 seisminius jutiklius.

Seisminiai jutikliai stebėjo ledo struktūrą nuo 2014 m. pabaigos iki 2017 m. pradžios. Vėliau analizuodami duomenis tyrėjai pamatė, kad ledą saugantis sniego sluoksnis yra nuolat judinamas vėjo.

„Paaiškėjo, kad ledynas beveik visą laiką dainuoja penkių ar daugiau ciklų per sekundę dažniu“, – aiškino tyrimo autoriai, sužavėti vietos ir regiono vėjų, kurie pučia tarp sniego kopų.

Pasak mokslininkų, dėl kintančio vėjo stiprumo ir oro temperatūros pokyčių kinta poveikis sniego sluoksniui, todėl keičiasi ir seisminio garso aukštis.

J. Chuno teigimu, garsą galima modifikuoti dviem veiksniais: šildant arba vėsinant sniegą ir pridedant ar mažinant sniego pusnių. Tyrinėjant šias vibracijas galėtume daugiau sužinoti, kaip šelfiniai ledynai reaguoja į pernelyg greitai šiltėjantį pasaulį, mano mokslininkai.

„Kaip storas tankus kailis saugo mamutą, taip viršutinis Antarktidos šelfinis ledo sluoksnis yra svarbiausia apsauga nuo šiltėjančio klimato žalos“, – rašo ledynų tyrinėtojas Douglasas MacAyealas, kuris šiame tyrime nedalyvavo, bet turi kompetencijos komentuoti.

Jo įsitikinimu, geologus turėtų labiausiai dominti, ar ir kaip Antarktidos apsauginį ledo sluoksnį paveiks tirpstantis ledas ir sniegas ir besisunkiantis vanduo ateinantį šimtmetį. Su tuo visiškai sutinka J. Chaputas.

„Apsauginio ledo sluoksnio tirpimas visuotinai laikomas vienu iš svarbiausių veiksnių, destabilizuojančių šelfinį ledyną, – sakė jis. – Dėl to į vandenyną ims sparčiau plūsti atskylančios ledo lytys.“

Ledas poliariniuose regionuose labai sparčiai kinta, glaciologai stengiasi stebėti tuos pokyčius.

J. Chaputo tyrėjų komandos dėka galime paklausyti ir keisto ledynų garso.