Ramiojo vandenyno pakrantėje prie Kosta Rikos aptiktos keturios naujos giliavandenių aštuonkojų rūšys, lizdus sukančios maždaug 3 kilometrų gylyje, povandeniniuose kalnuose, praneša Šmidto vandenyno institutas.
Per 2023 m. birželio ir gruodžio mėn. vykusias ekspedicijas JAV pelno nesiekiančios organizacijos mokslinių tyrimų laivo „Falkor“ tyrėjai nuotoliniu būdu valdomu aparatu, pavadintu „SuBastian“, rado du žemos temperatūros hidroterminius šaltinius, vieną rajų ir dvi aštuonkojų veisimosi vietas.
Iki šiol buvo manyta, kad vėsūs hidroterminiai šaltiniai yra netinkami aštuonkojams, tačiau vėliau buvo išsiaiškinta, kad vulkaninių povandeninių kalnų teikiamos šilumos pakanka, kad gyvūnai čia galėtų sukti savo lizdus.
Karštus hidroterminius šaltinius, kurių temperatūra paprastai siekia 350 °C, lengva pastebėti dėl iš jūros dugno kylančių vandens pliūpsnių. Tačiau vėsesnių šaltinių vandens temperatūra yra tik apie 10 °C aukštesnė už vidutinę jūros dugno temperatūrą, todėl jie matomi tik dėl nedidelės šviesos difrakcijos. Tad, pasak mokslininkų, prireikė kelių nardymų įvairiose vietose, kad tamsoje būtų rastos aštuonkojų veisimosi vietos.
„Tai tarsi vaikščioti po mišką, kuriame dar niekada nesi buvęs, – sako viena iš ekspedicijos vadovių Beth Orcutt iš Bigelow vandenyno mokslų laboratorijos Meino valstijoje. – Mes savotiškai rizikavome.“
Keturios naujos rūšys dar nėra oficialiai aprašytos, tačiau viena iš jų pavadinta Dorado aštuonkoju pagal uolą, vadinamą El Dorado kalnu, kurioje buvo rasta. Tai Muusoctopus rūšis, kurios patelės susirenka dėti kiaušinių šiltesniame vandenyje.
Tai gimininga, bet savita rūšis, palyginti su perliniu aštuonkoju, 2018 m. aptiktu Davidsono jūros kalne Kalifornijoje, kur yra dar viena giliavandenių aštuonkojų veisimosi vieta. Iš keturių naujų Kosta Rikos rūšių tik Dorado aštuonkojai buvo pastebėti dedantys kiaušinius hidroterminiuose šaltiniuose.
Gruodžio mėnesį ekspedicijos metu surinkta daugiau kaip 160 giliavandenių gyvūnų pavyzdžių bus archyvuojami Kosta Rikos universiteto Zoologijos muziejuje kartu su birželio mėnesį surinktais 150 pavyzdžių. Tai vienas iš pirmųjų atvejų, kai visi biologiniai pavyzdžiai bus saugomi toje Lotynų Amerikos šalyje, kurioje jie buvo rasti po giliavandenės ekspedicijos, o ne siunčiami į Jungtines Amerikos Valstijas ar Europą. Be to, Kosta Rikoje saugoma kolekcija suteikia galimybę vietos mokslininkams ir studentams lengvai gauti mėginių tyrimams.
„Ekspedicijų įtaka Kosta Rikos Ramiojo vandenyno gelmių pažinimui išliks ir ateityje ir, tikiuosi, paskatins sąmoningumą, – sakė Kosta Rikos universiteto atstovas Jorge'as Cortésas. – Tikiuosi, kad šios ekspedicijos taps įkvėpimu naujoms kartoms. Mums reikia daugiau tarptautinio bendradarbiavimo, kad geriau pažintume savo vandenynų paveldą.“
