Sparčiai tobulėjant genetikai ir kitiems gyvybės mokslams, kyla įdomūs klausimai. Ar vaizduotę žadinantys „Juros periodo pasaulio“ filmų scenarijai gali virsti tikrove? Ar mokslininkai galėtų atkurti maždaug prieš 66 mln. metų išnykusius dinozaurus? O galbūt pavyktų prikelti kadaise Lietuvoje gyvenusius mamutus? Tuo smalsiai domisi LRT mokslo populiarinimo laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai.
Siekiant atkurti priešistorinį dinozaurą, pirmiausia reikia turėti to gyvūno genomą – DNR kodą.
„DNR pagal savo prigimtį yra labai stabili molekulė. Ji taip jau sudaryta, kad būtų atspari aplinkos poveikiui.“ – sako Vilniaus universiteto genetikas prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka.
Deja, organizmui žuvus vyksta degradacija ir genetinis kodas tampa vis sunkiau įskaitomas.
„Chemijos dėsniai yra tokie, kad maždaug per 500 metų pusė visų cheminių jungčių, esančių DNR molekulėje, suskyla. Tai akivaizdu, kad jeigu mes čia kalbėtume apie DNR, kuri ten yra 100 000 metų senumo, jau dauguma tų molekulių yra suskilusios, susidalinusios į mažus fragmentėlius“, – teigia mokslininkas.
Prieš porą metų pasaulyje garsus genetikos profesorius George'as McDonaldas Churchas įkūrė genų inžinerijos įmonę „Colossal Biosciences“, kurios vienas iš tikslų – atkurti išnykusius mamutus.
Daugiau apie tai laidos „Mokslo sriuba“ įraše:
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 13:30 val. per LRT PLIUS.
