Valstybės pažinimo centre Vilniuje pristatoma Klaipėdos universiteto (KU) parengta paroda, kurioje eksponuojamos reliktinio miško medžių dalys. Medžius Baltijos jūros dugne aptiko ir jų mėginius kaip medžiagą moksliniams tyrimams iškėlė KU povandeniniai archeologai, vadovaujami prof. habil. dr. Vlado Žulkaus, rašoma KU pranešime žiniasklaidai.
Mokslininkų ištyrinėtų pušų pavyzdžių amžius, kaip vėliau nustatyta, įspūdingas – po vandeniu mediena išbuvo nuo 9 iki 11,5 tūkst. metų. Povandeniniai archeologai jūroje aptiko net 6 buvusio miško vietas ir tai jiems leidžia teigti, jog daugiau nei prieš 11,5 tūkst. metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo nuo 15 iki 50 km toliau į vakarus už dabartines.
Visos prie to meto jūros krantų egzistavusios ankstyvojo Mezolito žmonių gyvenvietės, kylant Baltijos vandens lygiui, atsidūrė po vandeniu.
„Durpinguose jūros dugno kloduose, 10–32 metrų gylyje, glūdi fantastiškai užsikonservavę medžiai su šaknimis ir ploniausiomis šakelėmis. Juos mes nupjovėme ir tyrėme. Jūros dugne tyrimams paėmėme 21 reliktinių durpių ir reliktinių medžių mėginį. Mėginių amžius – 8–11,5 tūkstančiai metų. Jie puikiai išsilaikę dėl palyginti mažo Baltijos jūros vandens druskingumo ir šalto vandens. Ten ieškojome ir žmonių pėdsakų, nes jūra į krantą kartais išmeta įvairių dirbinių – kai kurie jų ir 7000 metų senumo. Spėjame, kad po vandeniu turėtų būti ir senovinių gyvenviečių“,– sako tyrimams vadovavęs KU profesorius, Lietuvos povandeninės archeologijos mokslo pradininkas habil. dr. Vladas Žulkus.
Su jūros dugne aptiktais radiniais dirbo ne vienos mokslo srities tyrėjai. Pirmą kartą Lietuvos mokslo istorijoje sėkmingai atlikti iš jūros iškeltų reliktinių pušies medžių DNR tyrimai. Jie atskleidė šių radinių ryšį su dabartinių paprastosios pušies populiacijų genetinėmis grupėmis Lietuvoje ir Pietų Europoje. Remdamiesi tyrimų duomenimis, mokslininkai gali daryti prielaidą, kad po ledynmečio į mūsų teritoriją „pušys atėjo“ iš pietų, tad galimai savo protėvius rastume tarp Adrijos ir Juodosios jūros esančiame regione.
Prof. Vlado Žulkaus teigimu, prieš tūkstančius metų užlieti kraštovaizdžiai povandeninei archeologijai ir kitoms mokslo sritims – didelė erdvė tyrimams ir naujiems atradimams, tereikia tik entuziastų, kuriuos domintų sudėtinga, bet menkai pažįstama jūros vandenų saugomo paveldo tyrimų sritis.
Ekspozicijos pristatymas vyks rugsėjo 21 d. 18 val. Valstybės pažinimo centre.
