Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto (KU JTI) mokslininkų grupė sėkmingai grįžo iš Svalbardo salyno (Norvegija), kur kartu su įvairiataute Lenkijos mokslininkų ir studentų komanda atliko prie Eidembuktos įlankos esančios lagūnos tyrimus. Pasak ekspedicijos vadovo prof. Sergejaus Olenino, klimato kaitos padariniai Arktyje yra žymiai labiau pastebimi nei pas mus.
„Ledynas prie lagūnos atsitraukė dar apie 40–50 metrų, nuo ten, kur jis buvo pernai. Pernai lagūnos dydis buvo – 6,2 kvadratiniai kilometrai, o šiemet tikrai gali būti iki 7 kvadratinių kilometrų, nes ledynas atsitraukė per visą frontą.
Tai dar vienas įrodymas, kad Arkties ledynai tirpsta labai greitai ir pokyčiai vyksta sparčiau nei pas mus“, – spaudos konferencijoje sakė S. Oleninas.
Į Arktį KU mokslininkų komanda keliavo jau ketvirtą kartą. Ekspedicijos metu siekta užbaigti 2022 m. vykdytus tyrimus.
Visgi, pasak prof. S. Olenino, atradus tokius dalykus, kurių mokslininkai atrasti nesitikėjo, paaiškėjo, kad į atšiauraus klimato žemę tikrai dar teks grįžti ne kartą.
„Mes tikimės suprasti iš kokių biologinių elementų susideda [lagūnos] ekologinė sistema, kaip ji formuojasi. Nes šitas vandens telkinys pradėjo formuotis tik prieš 30–40 metų. Ir, kaip jisai formuojasi, mes tikimės sužinoti jau apdoroję visus mėginius.
Tai [lagūna] visiškai nauja ekosistema. Ji atsirado tirpstant ledynui. O dabar lagūna yra apgyvendinama: atplaukia žuvys, ateina vėžiagyviai, paukščiai atneša kitus organizmus, atsiranda planktonas“, – pasakojo tyrėjas.
Ekspedicijoje pirmą kartą dalyvavusi mokslininkė Greta Kilmonaitė buvo atsakinga už hidrologinius duomenis. Jie buvo renkami netgi 40–yje lagūnos vietų įrengtose stotyse.
„Man teko galimybė operuoti prietaisą, kuris matuoja visą vandens stulpą. Tai mes gauname daugybę parametrų: temperatūrą, druskingumą, pH, ištirpusį deguonį ir pan. kas 10 cm iki dugno“ – teigia G. Kilmonaitė.
Kitas KU mokslininkas Tobias Politis buvo atsakingas už cheminę lagūnos vandens analizę. Tikimasi, kad apdorojus tyrėjo surinktus duomenis, galima bus pasakyti, kaip vyko lagūnos evoliucija.
„Tikslas – nustatyti, ar ši lagūna evoliucionavo panašiu keliu, kaip ir kitos lagūnos, bei kokią įtaką ji daro mūsų klimatui.
Kitos lagūnų sistemos jau yra gana senos, jose kaupiasi maistinės medžiagos, vyksta erutrofikacija ir daroma didelė įtaka klimatui. Tad atlikome mūsų lagūnoje gyvenančių bakterijų ir jų išskiriamų dujų tyrimus“, – pasakojo mokslininkas.
Pasak ekspedicijos vadovo S. Olenino, jauna lagūna dar daugeliu aspektų nėra tyrinėta, tad KU mokslininkai gali būti tie, kurie pirmieji atsakys į nemažą dalį vis dar atvirų šios temos klausimų.
„Lagūnų tyrimai Arktyje dar tik prasidėjo ir KU rado savo nišą – mes darome tai, ko dar niekas nedarė“, – džiaugiasi profesorius.
Svarbių mokslinių rezultatų mokslininkai tikisi po metų.
