Lietuviai ir kosmosas – kas juos sieja? Etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas tikina, kad Rimantas Stankevičius – vienintelis Lietuvos kosmonautas, deja, lietuviui į kosmosą išskristi taip ir nepavyko. Tačiau kosmose yra pabuvoję du lietuvių kilmės astronautai.
R. Stankevičius intensyviai ruošėsi kelionei į kosmosą, tačiau šie užmojai, deja, neišsipildė, sako LRT RADIJO laidos pašnekovas.
„Jis buvo treniruojamas, ruošiamas kaip „Buran“ erdvėlaivio įgulos narys. <...> Gaila, jam nepavyko nukeliauti į kosmosą. Jis 1990 m. tragiškai žuvo“, – sako L. Šmigelskas.
„Buran“ – Sovietų Sąjungoje kurtas daugkartinis erdvėlaivis. Jis buvo kuriamas tarsi atsakas į JAV NASA „Shuttle“ programą.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje, silpstant SSRS, pradėta svarstyti, ar tęsti „Buran“ programą, ar erdvėlaivio atsisakyti. Pirmasis ir vienintelis „Buran“ skrydis buvo automatizuotas, tad programa baigėsi ir R. Stankevičiui taip ir neteko nuskristi į kosmosą.
„Deja, Rimantui, kuris įdėjo labai daug pastangų, <...> į kosmosą pakilti nepavyko. Emociškai buvo sudėtinga“, – sakė L. Šmigelskas.
„Norint įgyti teisę skristi į kosmosą, reikėdavo išlaikyti daugiau nei 100 testų, egzaminų. Paprastai toks pasiruošimas trukdavo 4–5 metus. Tačiau ne visiems pavykdavo pakilti į kosmosą.“, – pasakoja Etnokosmologijos muziejaus direktorius.
„Kosmose yra pabuvoję žmonių, susijusių su Lietuva. Tai buvęs NASA astronautas Karolis Josephas Bobko, lankęsis 2 kartus Lietuvoje, ir rusų kosmonautas Aleksejus Jelisejevas, kurio tėtis buvo Stanislovas Kuraitis“, – pasakoja jis.
„S. Kuraitis valdant Stalinui buvo represuotas 1937–1938 m. per Didįjį valymą. Jis buvo suimtas. <...> Sūnui tebuvo 4 metukai. Kad tai netrukdytų sūnui siekti mokslo, mama jam davė savo mergautinę pavardę – jis tapo Jelisejevu“, – įvykių seką detalizuoja pašnekovas.
A. Jelisejevas baigė tiksliųjų mokslų studijas, paskui buvo paskirtas dirbti konstruktoriumi – gavo užduotį konstruoti įrenginį, padėsiantį orientuotis kosmose.
„Dirbdamas konstruktoriumi, jis sužinojo, kad ruošiami kosmonautai. Jis labai panoro kosmonautu tapti. Slapta <...> įsirašė į treniruočių programą“, – apie A. Jelisejevą pasakoja L. Šmigelskas.
Imta kalbėti, kad į kosmosą turėtų skristi inžinierius, A. Jelisejevas buvo pasiūlytas kaip kandidatas. 1969 m. jis du kartus išskrido į kosmosą, trečią kartą – 1971 m.
2012 m. A. Jelisejevas apsilankė Lietuvoje. Nepaisydamas tėvo tautybės, jis visgi save labiau laikė rusu.
„Jis save vis dėlto laikė rusu. <...> Jis buvo labai mažas, kai tėtį areštavo. Paskui mama dar sykį ištekėjo. <...> Vėliau jis [su tėčiu – LRT.lt] buvo susitikęs, <...> bet ryšys nebuvo artimas. Tai galbūt nenutiesė kelio į Lietuvą“, – nurodo L. Šmigelskas.
2011 m. Lietuvoje lankęsis K. J . Bobko pašnekovui sudarė atviresnio žmogaus įspūdį. Astronautas prisiminė, kad nusičiaudėjus močiutė jam sakydavo: „Į sveikatą.“ Vėliau jis išreiškė norą atstovauti Lietuvai kaip žmogus, apsilankęs kosmose.
K. J. Bobko Lietuvoje lankės dar kartą ir 2015 metais.
