Pasaulyje vis daugiau įmonių skelbia apie klimato neutralumą, draugiškas klimatui inciatyvas, bet ne visada tai reiškia tiesioginį šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą. Dažnai jos tiesiog nusiperka anglies dvideginio kreditų, t.y. investuoja į projektus, kurie turėtų sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje, tarkim, miškų sodinimą, mangrovių atkūrimą ir panašiai. Anglies dvideginio neutralizavimo ar kompensavimo paslaugos pirmuosius žingsnius žengia ir Lietuvoje. Tačiau kiek iš tikrųjų tai padeda klimatui?
Medžiai, kurie kaupia anglies dvideginį
Nedidelė žalia zona šalia intensyvaus eismo Geležinio Vilko gatvės Vilniaus Jeruzalės mikrorajone. Čia apžiūrėti pernai pasodintų medžių susitinkame su organizacijos „Myliu mišką“ vykdančiuoju direktoriumi Juliumi Riepšu. „Iš viso čia esame pasodinę apie 3000 medžių. Pasodintos dvi medžių rūšys: paprastoji eglė ir karpuotasis beržas“, – sako jis.
Prieiname prie vieno iš kuoliukų. Šalia jo iš sniego kyšanti eglaitė – maždaug sprindžio dydžio. Yra čia ir berželių, jie gerokai didesni, maždaug 40 centimetrų aukščio.
Šį sklypą administruoja „Vilniaus miesto parkai“, o medžių sodinimą finansavo bendrovė, prekiaujanti baldais internetu. Jos darbuotojai prisidėjo ir sodinant medžius.
Kaip sako J. Riepšas, šie medžiai turėtų gyvuoti tol, kol pasieks brandą, o gal ir ilgiau. Pagal miškų kirtimų taisykles, kiekvienai medžių rūšiai nustatomas minimalus kirtimo amžius: eglei ketvirtoje miškų grupėje 71 metai, o beržui – 61 metai.
Tačiau visą šį laiką „Myliu mišką“ įveistais miškais nesirūpins: miesto teritorijoje organizacija įsipareigojusi medžius prižiūrėti pirmus 3-ejus metus, o žemės ūkio paskirties žemėje – pirmus 8-erius metus nuo pasodinimo.
„8 metai yra dėl to, jog po 8 metų tą žemę galime įtraukti į miškų kadastrą. Ir tada jau ji jau pereina savininkui. Bet faktas, kad savininkas negali kirsti kada panorėjęs, jis turi vadovautis Miškų kirtimų taisyklėmis“, – teigia LRT RADIJO pašnekovas.
Pernai medžius sodinti pradėjusi ne pelno siekianti organizacija deklaruoja siekį didinti Lietuvos miškingą plotą. Bet ne tik: „Mes norime prisidėti prie anglies dvideginio emisijų kompensavimo didinimo. Tai reiškia, jog per miškų sodinimą kompensuoti tą pėdsaką kaip įmanoma daugiau“, – sako J. Riepšas.
„Myliu mišką“ skaičiavimu, beržai ir eglės, kuriuos ką tik apžiūrėjome, iki nustatyto minimalaus kirtimo amžiaus turėtų savyje sukaupti apie 550 tonų anglies dvideginio. „Pagal mūsų metodiką tam, kad būtų absorbuota viena tona CO2, mes turime pasodinti bent 5,4 medelio“, – tvirtina vyras.
Pasak J. Riepšo, „Myliu mišką“ vadovaujasi metodologija, kurią jų užsakymu kūrė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai Vaiva Kazanavičiūtė ir Benas Šilinskas. „Jie rėmėsi Lietuvoje atliktais moksliniais tyrimais, pagal tai buvo išvestos tam tikros formulės, kuriomis ir vadovaujamės“, – pasakoja J. Riepšas.
„Myliu mišką“ anglies dvideginio neutralizavimo paslauga nėra sertifikuota. Pašnekovas teigia, jog privačių sertifikavimo organizacijų – tokių kaip „Verra“ – paslaugos jiems šiuo metu yra per brangios. Todėl organizacija kuria savo sertifikavimo standartą ir laukia, kol savąją sertifikavimo sistemą sukurs Europos Sąjunga.
Prisidėjo prie pelkės patvenkimo
Anglies dvideginio ūkininkavimas matomas kaip proga ne tik atsodinti miškus, bet ir atkurti daugiau nusausintų pelkių. Mat jei pelkė sausa, joje esančios durpės mineralizuojasi ir išskiria anglies dvideginį. Tuo metu patvenkus pelkę šis procesas sustoja, ir, jei pelkės lieka šlapios, pelkinė augalija anglies dvideginį ima sugerti, jį užkonservuodama tūkstančiams metų.
2021–2022 metais Prienuose vyko Tartoko pelkės atkūrimo darbai. Tam, kad pelkėje sulaikytų vandenį, „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ specialistai sausinamuosiuose kanaluose įtaisė specialias medines užtūras. Šiuos darbus finansavo kelios privačios organizacijos. Tarp jų – ir startuoliams paramą teikiantis finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“.
„Savo anglies dvideginio pėdsaką pradėjome skaičiuoti, kai tapome tvarių inovacijų centru, 2019 metų viduryje, – sako „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman. – Pamanėme, kad jeigu kalbame apie tvarumą, tai mums reikėtų pradėti tai daryti. Nors niekas to iš mūsų nereikalauja, norėjome parodyti pavyzdį. Kartu su vienu nariu, startuoliu „Planet Positive“ susiskaičiavome pėdsaką, ir tada, vėlgi norėdami būti avangarde, ieškojome, kur galėtume kompensuoti tą pėdsaką. Susiradome „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondą“, kuris bandė atkurti, matyt, dar sovietmečiu numelioruotą pelkę. Pati pelkė yra labai gera kempinė, gaudanti tas dujas. Tos pelkės atkūrimą parėmėme, bandydami kompensuoti savo pėdsaką, kuris tuomet buvo 182 tonos per metus“.
Kaip sako L. Žemaitytė-Kirkman, būdų, kaip kompensuoti savo anglies dvideginį yra nemažai – dažniausiai jie susiję su Indonezijos ar Amazonės miškais. Tuo metu organizacija norėjo paremti Lietuvoje vykdomą projektą – tam, kad „susitvarkytų savo kieme“, kad startuolių įkūrėjai galėtų ten nuvykti, pamatyti, kaip atrodo projektas, kuriuo kompensuotos emisijos.
„Yra toks mūsų startuolis „Earth Bank“, kurie užsiima anglies dvideginio emisijų kompensavimu. Jie tai daro Indonezijoje. Kai mes jų klausiame: „Kodėl ne Lietuvoje, ne Latvijoje, ne Estijoje?“, jų argumentas yra tas, kad ten už tą pačią pinigų sumą galima padaryti didesnį poveikį. Bet mes nutarėme vadovautis principu „Veik lokaliai“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.
Sertifikuotų anglies dvideginio kreditų kaina
„Rockit“, paremdami pelkės atkūrimą, jokio sertifikato apie kompensuotas emisijas neįgijo. Pasak pašnekovės, sertifikatas jiems nebuvo svarbus, mat patys remia pradedančias organizacijas. Tuo metu pasaulyje sertifikuotų anglies dvideginio kreditų rinka yra didelė ir ji sparčiai auga. Pasak šios rinkos analizę atliekančios ne pelno siekiančios organizacijos „Ecosystem Market“, 2021 metais anglies dvideginio kreditų pardavimo sandorių pasaulyje sudaryta už 1 milijardą dolerių.
Tiesa, nors ir sertifikuoti, jie neįtikėtinai pigūs – vidutinė vieno anglies dvideginio kredito kaina rinkoje 2021 metais buvo 3 doleriai 40 centų. Vienas anglies dvideginio kreditas dauguma atveju yra lygus vienai į atmosferą neišleistai arba iš atmosferos sugertai anglies dvideginio tonai.
„Neįsivaizduoju, kaip vienas anglies dvideginio kreditas galėtų kainuoti 3 dolerius. Šiai dienai vienas medelis kainuoja 3 eurus, o vienai anglies dvideginio tonai kompensuoti reikėtų beveik 6 medelių. Tai reiškia, jog vieną anglies dvideginio toną kompensuoti minimaliai kainuotų bent 18 eurų. Tad siūlyčiau pasiaiškinti, į ką taip pigiai kainuojantis kreditas nurodo“, – sako anglies dvideginio neutralizavimo paslaugas teikiančios organizacijos „Myliu mišką“ vykdantysis direktorius J. Riepšas.
Tuo metu L. Žemaitytė-Kirkman iš finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ pabrėžia, jog verslas turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip kompensuoti anglies dvideginio emisijas, bet pirmiausiai jas mažinti.
„Mes juokavome, kad nenorėtumėte būti ta įmonė, kuri indulgencijas nusiperka: prisiskaičiuoja, ką priteršė, tada išsiperka tas savo nuodėmes kompensuodama, bet ir toliau teršia. Todėl ieškojome, kaip galėtume mažinti emisijas. Mūsų veikla daugiausiai yra ofisas ir renginiai, tai pasirengėme tvarių renginių gaires, skatiname dar geriau rūšiuoti, atvykti ne automobiliais, o kitais būdais.
Nes jeigu mes tik kompensuosime neperžiūrėdami veiklos, gali būti, kad tas kompensavimas darysis labai brangus. Žemėje juk nėra begalybės miškų, kurie sugertų tas emisijas. Kita vertus, gana ironiškai atrodo, kai kokia nors naftos gavybos įmonė kompensuoja savo pėdsaką, tarkim, Indonezijoje sodindama mišką. Galbūt vietoj to reikėtų investuoti į savo verslo modelio perdėliojimą, atsinaujinančių išteklių energiją?“, – klausia startuolius remiančios organizacijos vadovė.
Europiniai sertifikatai – dar negreitai
Europos Komisija pernai metų pabaigoje pateikė pasiūlymą dėl savanoriškos sistemos aukštos kokybės anglies dioksido absorbentams sertifikuoti. Tiesa, Europos Komisija vartoja ne terminą „anglies dvideginio kompensavimas“ (angliškai „carbon offsetting“), o absorbentai (angliškai „carbon removals“).
„Mes žinome, kad yra didelis interesas, ne tik iš „Myliu mišką“ ir „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“, bet ir iš privačių subjektų, tokių kaip miškininkai ir ūkininkai. Jie norėtų, kad atsirastų galimybė praplėsti savo veiklą ir uždirbti iš anglies dvideginio kreditų, – sako Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Stasilė Znutienė. – Be to, Lietuva savo teisės aktuose yra įtvirtinusi tikslą pasiekti klimato neutralumą, o mes gerai suprantame, kad ne visi sektoriai galės 100 procentu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tad reikės dalį tų dujų, kurių negalime sumažinti, padengti absorbentais. Tarkim, miškų pievų, jūrų dumblių absorbcija, taip pat saugojimu ilgalaikiuose medienos produktuose, tokiuose, kaip statybinė mediena, baldai. Dar yra technologinis saugojimas, kai iš oro sugaudomas CO2 ir jis paverčiamas į kietą produktą, kuris saugomas, pavyzdžiui, jūros dugne“.
Maždaug prieš mėnesį „The Guardian“ publikavo žurnalistinį tyrimą, kuriame ištyrė bene žymiausio anglies dvideginio emisijų kompensavimo standarto „Verra“ patvirtintus projektus, mažinančius kirtimus tropikų miškuose. Šis tyrimas parodė, kad 90 procentų anglies dvideginio kreditų buvo netikri (angl. „phantom credits“) – mat projektai nesumažino anglies dvideginio emisijų tiek, kiek žadėjo.
Panašių tyrimų, kurie įrodo, kad didelė dalis anglies dvideginio emisijų kompensavimo projektų yra neveiksmingi, atlikta ir daugiau. Tuo metu Europos Sąjunga pabrėžia, kad savo sertifikavimo sistemoje sieks užtikrinti aukštą kokybę numatydama tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, bus siekiama užtikrinti, kad nevyktų dviguba apskaita, t.y. kad tie patys anglies dvideginio kreditai nebūtų pardavinėjami po kelis kartus. Norintys sertifikato turės atitikti ir vadinamąjį „papildomumo“ kriterijų.
„Pavyzdžiui, už tai, kad miškas auga, tu negausi sertifikato, – paaiškina Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja S. Znutienė. – Reikės padaryti kažką daugiau: didesnį plotą apsodinti mišku, arba, pavyzdžiui, užtikrinti, kad miške būtų didesnis biomasės prieaugis. Kad nebūtų, sakykim, už nieką teikiami kreditai“.
Tiesa, savanoriška sistema aukštos kokybės anglies dvideginio absorbentams sertifikuoti valstybėse narėse ims veikti dar negreitai. „Pati reglamentą tikimąsi patvirtinti per šiuos metus. Tuomet valstybės narės turės įsteigti sertifikavimo institucijas, visą sistemą turės aprobuoti Europos Komisija. Pagal Komisijos vertinimus, tie sertifikuoti absorbentai rinkoje galėtų pasirodyti 2028 metais“, – sako pašnekovė.
Išvengti žaliojo smegenų plovimo
Kaip sako Briuselyje įsikūrusio Europos aplinkosaugos biuro ekspertas Jurijus Krajčičius, iš pernai pateikto Europos Komisijos pasiūlymo nėra aišku, kaip bus naudojama savanoriška Europos Sąjungos anglies dvideginio absorbentų sertifikavimo sistema.
„Klimato kaita yra kolektyvinė problema, ir ji turėtų būti sprendžiama kolektyviai. Todėl anglies dvideginio kreditai neturėtų niekam priklausyti, tai turėtų būti viešasis gėris. Jie turėtų būti apskaitomi per nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrus. Tokiu atveju, jei anglies dvideginis dėl gaisro, dėl kenkėjų ar užsitęsusios sausros patektų į atmosferą, šiame registre tą praradimą būtų galima užfiksuoti“, – pabrėžia ekspertas.
Pasak J. Krajčičiaus, ir privačiam sektoriui turėtų būti leidžiama investuoti į anglies dvideginio ūkininkavimą, tačiau svarbu nenueiti į kompensavimą: „Anglies dvideginio kompensavimas stipriai atbaido nuo emisijų sumažinimo. Mat lengviau nusipirkti pigių kreditų ir tada kalbėti apie klimato neutralumą, negu emisijas mažinti. Tuo metu paskutinė Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita pabrėžė – emisijų sumažinimas turi būti absoliutus prioritetas. Todėl emisijų sumažinimus, ir investicijas į anglies dvideginio absorbentus reikia skaičiuoti atskirai, ir jie negali būti sukeisti vietomis, nes tai nėra tapatūs dalykai, jų negalima sukeisti vietomis.
Dabartinėje sistemoje nėra labai griežto stebėsenos mechanizmo, griežtos atsakomybės – kas nutinka, kai anglies dvideginis ar dalis jo patenka į atmosferą dėl miško gaisro, užsitęsusios sausros, potvynio ir panašiai. Gyvename pasaulyje, kuriame dėl klimato kaitos ekstremalių orų reiškinių tik daugės. Yra ir kitų faktorių, kurių negalime kontroliuoti, tarkim, jei žemės naudotojas miršta, ir nėra paveldėtojo – apie tokius dalykus taip pat turime galvoti ir labai nuoširdžiai pripažinti, jog maža dalis anglies dvideginio gali patekti atgal į atmosferą, nes mes kalbame apie gamtą, svyravimus gamtoje. Todėl reikia griežtų atsakomybės mechanizmų“.
Pasak J. Krajčičiaus, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog žemėnauda grįsti absorbentai niekada nesugebės kompensuoti emisijų kurios atsiranda deginant iškastinį kurą. Mat iškastinio kuro emisijos turi daug ilgesnį gyvenimo ciklą, tarkim, tūkstančius ir milijonus metų. Tuo metu biologinės kilmės anglies dvideginis atmosferoje išsilaiko trumpiau.
Pats Europos aplinkosaugos biuras, vienijantis Europoje veikiančias nevyriausybines organizacijas iš visos Europos, yra prieš anglies dvideginio kompensavimą, bet ne prieš anglies dvideginio absorbavimą, mat tai gali turėti naudos tiek klimatui, tiek biologinei įvairovei, o taip pat ūkininkams ir miškininkams.
Galiausiai, J. Krajčičius pabrėžia, jog būtent gamta pagrįsti sprendimai turi daugiau potencialo stabdant klimato ir biologinės įvairovės krizes. Tarkim, pelkių atkūrimas arba agromiškininkystė (medžių sodinimas dalyje dirbamos žemės), gamtai artima miškininkystė gali tikrai sukurti nuolatinę sankaupą.
„Kalbant apie medienos produktus, išlieka didelė rizika, kad juose užkonservuotas anglies dvideginis bus palaipsniui išleistas atgal į atmosferą. Kitas klausimas, kas nutiks su medienos produktu po to, kai jis bus panaudotas. Jei išmesi jį į sąvartyną, jis supus ir išleis anglies dvideginį atgal į atmosferą. Tas pats galioja deginimui. Tai vėl pavirs atmosferiniu anglies dvideginiu. Yra vis daugiau indikatorių, jog medienos produktai gali būti tik atidėta emisija, o ne tikras anglies dvideginio absorbentas“, – sako Europoje ir ne tik veikiančias nevyriausybines organizacijas vienijančio Europos aplinkosaugos biuro atstovas.
Viso pasakojimo klausykitės LRT RADIJO laidos „Vienkartinė planeta“ įraše.
