Vienas iš būdų pramonei įgyvendinti įsipareigojimus pasiekti klimato neutralumą yra anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo technologija (angl. Carbon Capture and Storage). Kartais lietuviškai ji dar vadinama anglies dvideginio sugaudymu ir laidojimu. Dalis mokslo ir pramonės atstovų teigia, kad ši technologija gali reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.
Tuo metu kita dalis sako, kad anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo galimybės yra stipriai pervertinamos, ir tai susiję su baime galutinai atsisakyti iškastinio kuro.
Lietuvoje ši technologija neturi daug palaikančiųjų – 2019 metais anglies dvideginio geologinis saugojimas buvo uždraustas, prieš laidojimą pasisakė paskutiniai du aplinkos ministrai.
Technologiją populiarina mokslininkas, pats atlikęs CO2 geologinio saugojimo eksperimentus
Pernai rudenį Kaune vyko kasmetinė konferencija „Baltic Carbon Forum“ (liet. „Baltijos anglies dvideginio forumas“), į kurią susirinko atstovai iš visų Baltijos jūros regiono šalių. Šios konferencijos pirmininkas yra Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dėstytojas dr. Mayuras Palas.
„Šią konferenciją didžiąja dalimi finansuoja „Nordic Energy Research“ („Šiaurės energijos tyrimai“ – organizacija, veikianti po Šiaurės ministrų taryba). Jos tikslas – didinti supratimą apie anglies dvideginio surinkimą ir geologinis saugojimą, suburti akademiją ir pramonę, ir ypač jaunus žmones, kad jie suprastų, kodėl svarbu tai daryti, kodėl svarbu išsaugoti planetą teisingai įgyvendinant anglies surinkimą ir saugojimą“, – sako M. Palas.
Pats M. Palas įgijo kompiuterinės ir taikomosios matematikos daktaro laipsnį Svonsio universitete Jungtinėje Karalystėje ir ilgus metus jis dirbo tarptautinėse iškastinio kuro kompanijose. Į Lietuvą ir į akademinį pasaulį jis persikėlė prieš 2 metus.
„Prieš persikeldamas į Lietuvą, 7 metus gyvenau Katare. Dirbau kompanijos „North Oil“ technologijų ir tyrimų padalinyje. Esu dirbęs su technologinėmis inovacijomis. „Shell Research“ Nyderlanduose, po to „Maersk Oil“ technologijų ir tyrimų padalinyje Danijoje ir Katare. Buvau įsitraukęs į didelius anglies dvideginio laidojimo projektus. Todėl galiu gana realistiškai kalbėti apie šiuos testus, žinau, ko reikia, jei nori atlikti 1000 tonų anglies dvideginio suleidimo į žemes gelmes testą: kaip anglies dvideginį mobilizuoti, transportuoti, kaip jį įleisti, ir galiausiai – kaip atlikti stebėseną, kai jis jau suleistas. Su tuo dirbau eilėje skirtingų projektų“, – aiškina mokslininkas.
Šiuo metu Kauno technologijos universitete su studentais ir jaunais tyrėjais jis vykdo tyrimus, susijusius su anglies dvideginio geologiniu saugojimu pasaulyje ir Lietuvoje.
„Su studentais pirmiausia vertinome įvairias labiausiai per pastaruosius metus išvystytas CO2 saugojimo technologijas, pristatėme šį darbą Baltijos anglies forume, ir gana greitai jis turėtų pasirodyti viename tarptautiniame žurnale. Su viena doktorantūros studente žiūrime, kaip su dirbtinio intelekto pagalba išvystyti geresnius saugojimo modelius. Mat pagrindinis CO2 saugojimo klausimas yra, ar anglies dvideginis gali ištekėti į paviršių, ar ne. Dar dirbu su viena post-doktorantūros studijų tyrėja, kuri tyrinėja Lietuvos rezervuarų potencialą anglies dvideginio ir vandenilio saugojimui. Ji vardu Šruti Malik. Tyrėja domisi, kaip šios medžiagos sąveikauja su uolienomis, ar jos kažkaip keičia uolienų struktūrą, ar jos gali nutekėti, padaryti kažkokį poveikį. Ji ruošiasi surinkti daug duomenų apie Lietuvos rezervuarus per kompiuterinės tomografijos būdu atliktus uolienų atvaizdus“, – pasakoja M. Palas.
Tiesa, CO2 geologinio saugojimo galimybių tyrėjai šiuo metu gali tik skaičiuoti, modeliuoti, kurti simuliacijas, o ne vykdyti lauko eksperimentus. Mat 2019 metais anglies dvideginio laidojimas Lietuvoje buvo uždraustas LR Žemės gelmių įstatymu. Tai įvyko prie tuometinio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, bet prieš laidojimą pasisakęs ir dabartinis ministras Simonas Gentvilas.
Taip pat skaitykite
Anglies dvideginio surinkimas
Anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo procesą sudaro dvi dalys. Mokslininkas M. Palas dirba su antrąją – saugojimu po žeme. Tačiau nemažai jis gali papasakoti ir apie pirmąją – anglies dvideginio surinkimą.
„Šios technologijos atėjo iš naftos ir dujų pramonės. Tai nėra nauja idėja – Jungtinėse Valstijose ji pradėta įgyvendinti jau septintame, aštuntame dešimtmečiuose. Naftos įmonės surinkinėjo anglies dvideginį iš naftos telkinių ir šį anglies dvideginį vėl suleisdavo į telkinius tam, kad išgautų daugiau naftos. Mat anglies dvideginis turi tam tikrų savybių, kurios padeda išgauti daugiau naftos.
Jei grįžtame į Lietuvos kontekstą, čia yra truputį kitaip. Lietuvoje anglies dvideginio emisijas daugiausiai išskiria ne naftos ir dujų gavyba, o stambioji pramonė. Pramonė per metus išskiria 11 milijonų tonų anglies dvideginio. Didžiąją dalį jų – trąšų gamykla „Achema“ Jonavoje, po to eina naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose ir cemento gamykla Naujojoje Akmenėje.
Anglies dvideginio surinkimo technologija veikia aminų pagrindu. Proceso dujos apdorojamos specialiais chemikalais, daugiausiai aminais, kurie surenka anglies dvideginį, kitos dujos išventiliuojamos. Šis anglies dvideginis gali būti laikomas slėginėse talpose, vėliau transportuojamas vamzdžiais arba specialiais sunkvežimiais į saugyklas. Tai vienas surinkimo būdas.
Pažangesnis anglies dvideginio surinkimo būdas yra vadinamasis tiesioginis surinkimas iš oro. Šis būdas dabar itin sparčiai vystosi. Didelės, įsiurbimo mašinos įsiurbia orą ir aminų pagalba išgauna anglies dvideginį.
Kiek man žinoma, „Achema“ turi anglies dvideginio surinkimo įrangą. Jie surenka nedidelę dalį emisijų. Dalį jų naudoja savo gamykloje, dalį parduoda komerciniam panaudojimui. Tarkim, šiltnamiams ir kitur“, – pasakoja dr. M. Pal.
Aktualiausia – taršiai pramonei
Pasak mokslininko, Lietuvoje taip pat būta anglies dvideginio suleidimo į žemės gelmes eksperimentų: „Apie 2012 metus viename iš savo rezervuarų bandymus atliko „Minijos nafta“. Anglies dvideginis tuomet atkeliavo iš „Achemos“ saugyklos. Jie atgabeno anglies dvideginį sunkvežimiais ir jį suleido į rezervuarą. Testuotas nedidelis kiekis, maždaug 100 tonų. Stebėjimai parodė, kad anglies dvideginis neišteka paviršių. Buvo planų išplėsti veiklą, bet 2019 metais įsigaliojo draudimas laidoti anglies dvideginį po žeme“.
Pasak M. Palo, aktualiausi šie bandymai yra didelėms pramonės įmonėms. Mat jas iki 2050 metų pasiekti grynųjų nulinių šiltnamio efektą sukeliančių emisijų skatina ES Apyvartinių taršos leidimų sistema: „Iš pradžių, kai Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos, šios įmonės gaudavo nemokamų apyvartinių taršos leidimų – su sąlyga, kad jie transformuos savo pramones, pavers jas anglies dvideginiui neutraliomis.
Dabar nemokami apyvartiniai taršos leidimai yra beveik išsekę. Tai reiškia, kad, jei šios kompanijos nori toliau gaminti tai, ką gamina, jos turi arba pirkti leidimus arba atrasti būdų, kaip sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio. Šiuo metu vienos anglies dvideginio tonos kaina apyvartinių taršos leidimų sistemoje yra apie 70 dolerių.
„Baltijos anglies forume“ turėjome atstovų iš trijų daugiausiai teršiančių įmonių. Visos trys jos yra parengusios iniciatyvas, kuriomis mažins anglies dvideginio emisijas. Tačiau, kadangi Lietuvoje anglies dvideginio geologinis saugojimas uždraustas, jį reikėtų plukdyti saugojimui į Norvegiją. Tai atsieitų brangiai – maždaug nuo 60 iki 100 dolerių už toną. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie mokesčiai nuvarys šias įmones į bankrotą. Saugojimas vietoje būtų daug pigesnis dalykas, – sako KTU dėstytojas M. Palas. – Esu tikras, kad šioms kompanijoms dabar sudėtingas laikas, nes reikia nuspręsti, ką daryti su anglies dvideginio emisijomis“.
Sieja su baime nustoti naudoti iškastinį kurą
Ketanas Joshi – iš Australijos kilęs ir Osle įsikūręs rašytojas, klimato ir atsinaujinančių išteklių energijos ekspertas, vienas iš naujos klimato aktyvistės Gretos Thunberg tekstų antologijos „Climate Book“ autorių. Savo tekstuose jis kritikuoja anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo technologiją. Pasak jo, ji dažnai buvo ir yra naudojama iškastinio kuro korporacijų rinkodaroje, tačiau šios technologijos poveikis tikroms emisijoms yra labai minimalus.
„Jie naudoja anglies dvideginio kaupimo ir saugojimo technologiją kaip kortą, kuri leidžia patvirtinti naujus iškastinio kuro projektus. Bet kai tik ši infrastruktūra pradeda veikti, anglies dvideginio surenkama tik mažytė dalis. O dauguma atveju šie įrengimai net nepradeda veikti“, – sako K. Joshi.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pasaulyje veikia beveik pusšimtis anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo jėgainių, dar beveik du šimtai projektų yra vystymo stadijoje. Didžioji dalis jų veikia iškastinio kuro gamybos, ir iškastinio kuro energijos pramonėje.
„Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologija stipriai figūruoja įvairių kompanijų rinkodaroje, kiekvienoje metinėje ar tvarumo ataskaitoje.
Bet kai pasižiūri į duomenis, į tai, kiek iš viso anglies dvideginio emisijų pateko į atmosferą, ir kiek jų surinkta, tai išlieka labai maža frakcija. Taigi atotrūkis tarp retorikos arba rinkodaros ir tarp to, kiek iš tikrųjų anglies dvideginio yra surenkama ir palaidojama yra didžiulis“, – teigia klimato ir atsinaujinančių išteklių energijos ekspertas.
Pagal pateiktus duomenis, šiuo metu anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo technologija iš atmosferos pašalina apie pusę procento to, ką pramonė išleidžia į atmosferą.
Pasaulyje anglies dvideginio surenkama maždaug 40 milijonų tonų per metus, tuo metu pramonė per metus išmeta beveik 9 tūkstančius milijonų tonų anglies dvideginio. Trečdalį visų šių emisijų išskiria tik trys iškastinio kuro kompanijos.
K. Joshi teigimu, anglies dvideginio surinkimas ir geologinis saugojimas tikslingesnis stambiojoje pramonėje, kur susidaro vadinamosios proceso emisijos, tarkim, cemento ar metalo gamyboje.
„Savo tekstuose darau skirtumą tarp anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo projektų iškastinio kuro pramonėje ir stambiojoje pramonėje. Tarkim, viena cemento gamykla Norvegijoje gana gerai išvystė šią technologiją. Todėl vyriausybės investicijos turi pozityvų efektą. Kaip minėjau, iškastinio kuro ir iškastinio kuro energijos kompanijos įrengimus įplanuoja tik tam, kad gautų leidimą toliau vystyti dujų ir naftos gavybą, vykdyti energetinius projektus“, – pažymi klimato ir atsinaujinančių išteklių ekspertas.
Norvegijos ir Australijos pavyzdys
Pats klimato ir atsinaujinančių išteklių ekspertas gyvena Norvegijoje ir sako, jog čia būta tiek sėkmingų, tiek nesėkmingų anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo technologijos taikymo pavyzdžių.
„Norvegija turi vieną didžiausių naftos ir dujų gavybos pramonių pasaulyje. Ypač pernai, po Rusijos invazijos į Ukrainą, ji tapo gyvybiškai svarbia naftos ir dujų tiekėja. Todėl Norvegijai labai rūpi sukurti įvaizdį, kad jie užsiima švaresne gavyba nei Artimųjų Rytų šalys, ypač dujų srityje“, – sako jis. Išgaunant dujas, kartu į atmosferą išleidžiamas anglies dvideginis. Pasak K. Joshi, Norvegija labai pažengė būtent šioje srityje – ji pašalina išleidžiamą anglies dvideginį dujų gavybos metu naudodama būtent anglies surinkimo ir geologinio saugojimo technologiją.
„Tiesa, ta dalis anglies dioksido, kuri yra surenkama dujų gavybos metu, yra labai maža palyginti su dalimi, kuri patenka į atmosferą po to, kai dujos parduodamos klientams ir sudeginamos. Tai labiau rinkodarinis triukas ir tai tampa problema, nes visi nori būti matomi kaip švariausio iškastinio kuro tiekėjai ir niekas nenori tiesiog nustoti tiek iškastinį kurą“, – aiškina ekspertas.
Kai kurie anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo projektai iki šiol nėra įgyvendinti dėl smarkiai išsipūtusio biudžeto. Tarkim, 2013 metais projektas Mongstado dujų jėgainėje buvo atšauktas, kai paaiškėjo, kad vyriausybė jam išleido 7,2 milijardus kronų – 1,7 milijardo kronų daugiau nei buvo numatyta, o įrengimai taip ir nepradėjo veikti.
Pasak pašnekovo, apskritai, anglies surinkimo ir geologinio saugojimo technologija yra labai brangus ir dažnai visiškai neatsiperkantis dalykas, todėl įmonės nenori į ją investuoti. „Yra idėjų panaudoti anglies dvideginį cemento gamyboje, jo kažkiek reikia gaiviųjų gėrimų gamintojams. Bet nė viena iš šių sričių nesuteikia didelės grąžos, ir investuotojų pasitikėjimo. Todėl privatus sektorius prastai finansuoja anglies dvideginio surinkimo ir saugojimų technologijų tyrimus. Klausimas, ar tai turi daryti valstybė“, – teigia jis.
K. Joshi yra kilęs iš Australijos – vienos didžiausių anglies eksportuotojų. Australijos vyriausybė investavo didžiulius pinigus į technologiją, kad paverstų anglį „švaria anglimi“. Vien į „Chevron“ projektą „Gorgon“ vyriausybė investavo 60 milijonų dolerių.
„Australijoje, skirtingai nuo Norvegijos, iškastinio kuro pramonė nebuvo labai suinteresuota tinkamu šių įrengimų veikimu. Taigi daugybė pinigų tiesiog dingo, o anglies dvideginio, nepaisant masinių projektų, surenkama ir saugojama labai maža dalis“, – sako K. Joshi.
K. Joshi atkreipia dėmesį, jog nors anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo technologija iki šiol ne itin pasiteisino, pastaruoju metu ji vėl stipriai remiama. Projektus finansuoja Europos Sąjungos Inovacijų fondas, Jungtinių Valstijų Infliacijos mažinimo aktas.
„Tai yra labai blogas dalykas. – sako K. Joshi. – Tuos pinigus, kurie panaudojami anglies dvideginio kaupimo ir saugojimo technologijai, verčiau būtų panaudoti atsinaujinantiems energijos ištekliams: ne tik saulei, vėjui, bet ir geoterminei, vandenilio energijai, baterijoms, infrastruktūrai. Energijos sektoriui dar reikia investicijų, kurios leistų atsisakyti anglies. Turtingame pasaulyje iki 2030-ųjų, besivystančiame – iki 2040-ųjų. Todėl vis dar šokiruoja, kad tokios didelės investicijos plaukia į anglies dvideginio surinkimą ir saugojimą, kai efektyviausiai dekarbonizuotis padeda būtent atsinaujinantys energijos ištekliai“.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija vertina per daug optimistiškai?
Tiesa, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija (TKKK) ataskaitose apie klimato kaitos švelninimą anglies dvideginio surinkimui ir geologiniam saugojimui suteikiama nemaža svarba.
„Šiuo metu jau galime grįžti į praeitį ir pažiūrėti, kokią ateitį šiai technologijai numatė Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija savo ataskaitose ir kokiu mastu ši technologija iš tiesų buvo pritaikyta, – sako K. Joshi. – Ir tie scenarijai labai stipriai pervertino šios technologijos pajėgumus. Jie pervertino ir per daug pasikliovė. Manau, didžiąja dalimi tai nulemta to, jog jie tiesiog nenorėjo tapyti paveikslo, kuriame visuomenės pokytis būtų labai didelis ir labai gilus“.
Pasak eksperto, TKKK ataskaitos taip pat paremtos kompromisu su valstybių politikais. „Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologija leidžia toliau veikti daugumai iškastinio kuro jėgainių. Užtenka pasakyti – mes pastatėme įrengimus, tai technologiškai įmanoma. Tokiu būdu galima turėti daug labiau palaipsnį perėjimą nuo iškastinio kuro“, – tvirtina jis.
Tiesa, paskutinėje ataskaitoje, trečios darbo grupės parengtoje dalyje, kuri pasirodė balandį, pasitikėjimas anglies surinkimo ir saugojimo technologija yra žemesnis. „Kita vertus, optimizmo dar vis labai daug. Jie tikisi, kad šios technologijos pagalba iš atmosferos bus pašalinta tūkstančiais kartų daugiau anglies dvideginio negu yra pašalinama šiuo metu. Nuo 40 milijonų tonų, iki kelių tūkstančių milijonų, tada iki 10 tūkstančių milijonų. Taigi prognozuojamas labai didelis proveržis. Tačiau visą istorija rodo, kad technologija yra pritaikoma žymiai mažesne apimtimi negu buvo tikėtasi.
Taigi mes neturėtume taip stipriai pasikliauti šia technologija, kaip tai darome dabar. Nėra nieko blogo apie ją galvoti, įvertinti, kokius vaidmenis ji galėtų užimti. Tačiau mes jau atradome, kad visą laiką, kiek buvome optimistai, ši technologija mus nuvylė“, – sako klimato ir atsinaujinančių išteklių ekspertas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Vienkartinė planeta“ įraše.
