Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir Baltarusijai neskiriant finansavimo gamtosaugai, iškilo grėsmė meldinės nendrinukės išlikimui. Ten – per du trečdaliai šios rūšies sparnuočių. Atsakomybės dėl jų išlikimo imasi Lietuva ir kitos aplinkinės valstybės.
Žuvinto rezervate per 80 hektarų pievų, pasak gamtosaugininkų, laukia iš Mauritanijoje ar Senegale žiemojančių vienų rečiausių ir nykstančių paukščių – meldinių nendrinukių. Į Raudonąją knygą įrašytam itin išrankiam paukščiui perėti būtini atviri, šlapi ir maisto medžiagomis turtingi viksvynai. Todėl Žuvinto rezervatas planuoja plėsti buveinių teritoriją, kad čia galėtų perėti daugiau paukščių.
„Bus sutvarkomos teritorijos. Šiuo metu yra tokios netinkamos pievos, apžėlusios netinkamais augalais, nes, kaip žinome, meldinei nendrinukei būtent reikalingos specifinės pievos, viksvynai“, – aiškina Žuvinto biosferos rezervato vadovas Paulius Čeponas.
Nykstant paukščių populiacijai Žuvinte, prieš kelerius metus iš Baltarusijos perkelta 100 meldinių nendrinukių. Baltarusijos žemapelkėse peri per 3 tūkstančius sparnuočių. Tikėtasi, kad turintys fenomenalią atmintį reti paukščiai grįš atgal į Žuvinto buveines.
„Kiekvieni metai gali būti skirtingi. Labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, ypatingai nuo vandens lygio, nes meldinės nendrinukės gyvena žemapelkėse, liuvinėse pievose, vienais metais jos būna užsemtos, kitais metais ne taip stipriai, geriausiu atveju mes esam suskaičiavę 35 giedančius patinus“, – sako Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.
Tačiau, pasak gamtosaugininkų, dėl karo Ukrainoje ir Baltarusijai neskyrus lėšų biologinei įvairovei išsaugoti, iškilo grėsmė, kad meldinės nendrinukės populiacija mažės. Skaičiuojama, kad Ukrainoje, Desnos-Dniepro ir Pripetės upių apylinkėse gyvena daugiau nei trečdalis pasaulinės meldinių nendrinukių populiacijos, per 2 tūkstančius giedančių patinų.
„Karas Ukrainoje – mūsų ekspertai negali patekti į tas teritorijas dėl išminavimo, o Baltarusijoje visos gamtosauginės iniciatyvos, Vakarų dalyvavimas, kurios buvo pagrindinės palaikant nendrinukės buveines, yra sustabdytos“, – teigia Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
Pasak Ž. Morkvėno, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, dar didesnė atsakomybė, kad rūšis išliktų, tenka Europos Sąjungai. Be Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos ketvirtadalis nendrinukių populiacijos yra kaimyninėje Lenkijoje, čia priskaičiuojama apie puspenkto tūkstančio patinų. Kuriant geresnes sąlygas retų paukščių populiacijai atkurti, kaimyninė šalis planuoja pasitelkti mūsų šalies ekspertus.
„Šią vasarą Lietuva irgi keliaus į pasienį su Lenkija ir Vokietija, kur mes translokuosime meldines nendrinukes ir bandysim atgaivinti populiaciją jau Vokietijoje“, – priduria Baltijos aplinkos forumo vadovas.
Skaičiuojama, kad per paskutinį šimtmetį išnyko apie 95 procentus meldinių nendrinukių. Pasaulinė populiacija mažėja dėl netvarkomų pievų, giedančių patinėlių telikę maždaug 14 tūkstančių.
