Viltis, kad Lietuva gali būti kosmoso šeimos nare, įsižiebė dar 2014 metais, kai į orbitą buvo paleistas pirmas lietuviškas palydovas „Lituanica SAT-1“. Sėkmingai įgyvendintas simboliškas projektas įkvėpė įkurti pirmąją ir kol kas vienintelę palydovus gaminančią kosmoso technologijų įmonę „NanoAvionics“. Ji nedideliais, tačiau ryžtingais žingsniais prasibrovė iki pasaulio lyderių penketuko. Tiesa, tokių pasiekimų dar per maža – kompanijai vadovaujantis Vytenis Buzas LRT.lt sakė, kad jų ambicija – tapti geriausiems visoje Visatoje.
Spartų augimą patyrusi įmonė neseniai perėjo į kitas, gerokai didesnes rankas – Norvegijos bendrovės „Kongsberg Defence & Aerospace“, kuri specializuojasi gynybos, jūrų ir kosmoso srityje, – ir persivadino į „Kongsberg NanoAvionics“. Pasak V. Buzo, patekimas į šią grupę stipriai išplės „NanoAvionics“ veiklos horizontus ir potencialą.
LRT.lt jis plačiau papasakojo, kuo šiuo metu gyvena kompanija, kaip ji pasikeitė per keletą metų ir kokių palydovų dabar reikia pasauliui.
– Pardavėte didžiąją dalį „NanoAvionics“ akcijų norvegų technologijų kompanijai „Kongsberg“. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
– Apskritai šiuo metu rinkoje vyksta konsolidacija, kai mažesnės įmonės jungiasi su didesnėmis. Tai yra bendras rinkos vystymosi bruožas, nes pati rinka yra ganėtinai jauna. Istoriškai prisisteigė daug įmonių, tarp jų buvome ir mes. Globalia prasme gal ir nesame tokia didelė įmonė, tačiau savo industrijoje jau esame gana reikšmingo dydžio.
Dėl geopolitinės situacijos ir didesnių projektų visi pereina nuo vienetinių palydovų palydovų spiečių link, atėjo metas mums ieškoti „didžiojo brolio“. Variantų buvo keletas, o norvegų įmonė yra labai palanki ir tinka į temą su tuo, ką mes darome. Jie gamina įrangą, tiek techninę, tiek programinę, mes taip pat gaminame. Tai reiškia, kad mūsų veiklos gerai sufokusuotos į tą pačią pusę.
– Ar tai kaip nors keičia jūsų veiklos pobūdį, apimtis?
– Apimtis šis faktas keičia į pozityvią pusę – didesnį augimą, rimtesnius projektus. Tai tikrai geros naujienos įmonei. Veiklos pokyčių nenumatome, nebent papildymų. Iš esmės viskas nukreipta į augimą.
– Pastarąjį kartą kalbėjomės 2020-aisiais. Kas bendrovėje pasikeitė per porą metų? Kaip suprantu, patyrėte nemažą, visapusišką augimą.
– 2020 metų pradžioje, prieš pat COVID-19, šiek tiek nerimavome, kaip čia viskas klostysis, bet augimui tai nepakenkė, sakyčiau, kad netgi paskatino. Nuo tada įmonė paaugo dvigubai, tempai didžiuliai. Dabar tie metai jau gana tolokai atrodo žvelgiant į tai, ką pavyko padaryti per tą laikotarpį.
– Jūsų darbuotojų skaičius taip pat labai išaugo. Kaip sekasi ieškoti talentų Lietuvoje?
– Turbūt nieko nenustebinsiu, bet, aišku, yra ką veikti. Nėra labai lengva, kai mastai dideli ir dešimtimis naujų darbuotojų ieškome. Mūsų įmonėje komanda tuo užsiima – žmonių pritraukimu ir samdymu, – tai tikrai darbo turi. Situacija kontroliuojama, bet nėra taip, kad galime dirbti atsipalaidavę.
– Kokių įgūdžių reikia, norint dirbti su kosmoso technologijomis?
– Pačių įvairiausių. Inžineriją galima sugrupuoti į programinę įrangą, elektroniką, mechaniką. Mechanika dar skaidosi į projektavimą, simuliacijas, termosimuliacijas, orbitos dinamiką ir pan. Elektronikoje taip pat aktualu kompiuteriai, davikliai, navigacijos sistemos ir t. t. Programinė įranga apskritai yra labai platus dalykus, nuolat ją tobuliname. Pas mus dirba verslo žmonės: pardavimai, rinkodara ir pan., administracija stipriai auga. Įmonė horizontaliai auga.
– Turite darbuotojų ir užsienyje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose. Ką jie ten veikia?
– Didžiojoje Britanijoje kolegos daugiau užsiima inžinerija, o Jungtinėse Valstijose – daugiau pardavimais. Labai priklauso nuo rinkos, tos šalies specifikos ir pan.
– Užsienyje irgi plečiatės?
– Taip, sakyčiau, kad daugiau ar mažiau visur proporcingai, tik vienur greičiau, kitur lėčiau. Aišku, didžiausia plėtra yra Lietuvoje.
– Lietuvoje konkurentų šioje srityje vis dar neturite, kaip suprantu.
– Verslas yra globalus, lokaliai yra tik partneriai, konkurentų neturime.
– O potencialo jiems atsirasti yra?
– Negaliu pasakyti, nežinau. Jei kažkas sugalvos, gali atsirasti, be abejo. Bet Lietuvoje rinkos nėra. Mes neturime, ką parduoti. Kartais bendradarbiaujame, bet masto neišvystysim Lietuvoje dėl įvairių priežasčių. Tiesiog tai yra globalus verslas, didesnių šalių arba rimtesnių žmonių.
– Kokią poziciją įmonė „NanoAvionics“ šiuo metu užima pasaulinėje rinkoje?
– Patenkame į penketuką, drąsiai galiu pasakyti. Europoje varžomės dėl antros ar trečios vietos, o gal net ir esame pačiame priekyje. Pasaulyje dar yra su kuo palenktyniauti, aišku, didžiausi oponentai yra JAV.
– Turite ambiciją tapti pirmi pasaulyje?
– Be abejonės. Pirmi net ne pasaulyje, o Visatoje.
– O kokių palydovų dabar labiausiai reikia? Kokių daugiausia pagaminate?
– Visi palydovai šiuo metu didėja, mes šią tendenciją labai laiku užčiuopėme. Labai seniai, po „Lituanica SAT-1“ projekto, pradėjome su mažesniais palydovais, 1–3 kilogramų, o šiuo metu mūsų palydovai jau tampa nuo 50 iki 250 kilogramų svorio, žymiai didesni. Pereiname iš nanopalydovų į mikropalydovų rinką. Aišku, užimame abu rinkos segmentus, jie gana skirtingi, turi išskirtinių bruožų, bet iš esmės mūsų palydovai didėja, kaip ir visame pasaulyje, nes labai krito paleidimo kainos nuo to laiko, kai įmonė atsirado.
Galima drąsiai pasakyti, kad kilogramą paleisti į kosmosą, palyginti su 2014 metais, atpigo 10 kartų. Maždaug kas metus po 10 proc. pigo paleidimo kaina, tai reiškia, kad atsirado labai daug galimybių ir daugybei įmonių pasidarė lengviau pereiti pirminį barjerą, kai nori sukonstruoti palydovą ir paleisti, nes tai jau nebe taip brangu arba pats paleidimas nebesudaro tokios didelės visų išlaidų dalies. Tai labai gera tendencija mums ir panašioms kompanijoms.
– Kuo skiriasi mažesni palydovai nuo didesnių? Kodėl pastaruosius gaminti yra vertingiau? Ar kaip nors skiriasi jų tikslai?
– Tikslai panašūs – daugiausia jie skirti Žemei stebėti, komunikacijai. Tačiau į didelį palydovą galima įdėti daugiau rimtų instrumentų, daugiau pasiimti Saulės energijos ir pasigaminti daugiau elektros. Galų gale, patys fizikos dėsniai lemia tam tikrus dalykus.
– Kiek laiko palydovai išlieka orbitoje?
– Priklauso nuo to, į kurią orbitą yra paleidžiami. Jeigu į žemesnę, tarkime, 400 kilometrų aukštį, tai pusę metų, o jeigu į 500 ir daugiau kilometrų aukštį, tai 20–30 metų ir daugiau.
– Minėjote, kad išaugo gamybos apimtys. Kiek dabar pagaminate palydovų per metus? Koks tai yra skirtumas nuo tada, kai pradėjote veiklą?
– Dabar pagaminame apie 20–30. O kai pradėjome, būdavo 2 palydovai per dvejus metus.
– Gamybos procesas pagreitėjo ar išaugęs darbuotojų skaičius padėjo?
– Išmokom dirbti, gaminti produktą, daug dalykų pasikeitė. Sakyčiau, tiesiog patirties įgavom ir atradom save.
– Kaip atrodo gamybos procesas?
– Pirmiausia pradedame kalbėti su klientu, jis pasako, ko nori, palydovo funkciją, tada prasideda projektavimo fazė. Pasidarome preliminarias gaires, projektą, pasirašome kontraktą, pradedame gaminti, testuojame, paleidžiame, sukonfigūruojame palydovą, kai jis jau būna orbitoje, ir tada jis pradeda atlikti savo užduotį.
– Bet jūs palydovus gaminate čia, šiame biure?
– Taip, čia vyksta beveik visa gamyba. Ne viską čia pasidarome, turime partnerių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, Europoje. Ta infrastruktūra toks kaip technologijų klasteris, galima sakyti. Mes sukuriame dizainą, užsakome gamybą, kai ką patys gaminame, kai ką duodame savo partneriams. Tada čia vyksta galutinis surinkimas, funkcinis testavimas taip pat, tačiau kiti testavimai, susiję su kosmoso aplinka, vyksta iš dalies pas mūsų partnerius.
– Ar įmanoma visą infrastruktūrą turėti vienoje vietoje?
– Įmanoma ir mes po truputį to link einame.
– Rusijos karas prieš Ukrainą stipriai paveikė daugelį įmonių. Ar jums tai įtakos turėjo?
– Mūsų technika padeda kariauti draugiškoms šalims. Tokioms kompanijoms kaip mūsų, nors skamba negražiai, konfliktai yra veiksnys, kuris didina gamybos apimtis. Gynybos šaka išaugo.
– Dabar daugiau kalbama ir apie patį dangų, teigiama, jog palydovai temdo ir keičia mūsų matomo dangaus vaizdą. Kaip manote, ar tai yra problema? Kokių apribojimų dėl to galėtų atsirasti ir kaip tai paveiktų jūsų įmonę?
– Apribojimų ir tam tikrų reguliavimų jau yra, jų buvo visada. Žinoma, reguliavimo daugės ir jis didės, nes eismą reikia reguliuoti. Tam tikri dalykai jau vyksta, kol kas viskas nėra taip griežta kaip aviacijoje ar laivyboje, bet agentūros apie tai šneka – tiek NASA, tiek Europos kosmoso agentūra. Reguliavimo bus daugiau, tai faktas.
– Ar esate nusiteikę tam, kad reikės prisitaikyti prie naujų taisyklių?
– Taip, mes gana pasiruošę, jeigu reikės į palydovus įdėti kažkokios papildomos įrangos, mes ją turėsime. Didelės problemos nematau, tai daugiau pajus mūsų klientai, nes galbūt tiesiog reikės privalomos įrangos vežtis kartu su naudingu kroviniu. Už tai mokėsime ne mes, o mūsų klientai.
– Kaip manote, kokios Lietuvos perspektyvos kosmoso technologijų rinkoje?
– Į tą reikia pasižiūrėti kaip į paprastą pramonės šaką, kaip lazerių, biotechnologijų, maisto rinką – bet ką. Tai pramonės sritis, ne kažkoks išskirtinis dalykas, nuostabesnis ar blogesnis už kitus. Mes gaminame ir eksportuojame – 99 proc. yra eksportas. Neišskirčiau kosminių technologijų kaip kažkokio ypatingo reiškinio. Tai tiesiog industrija.
– Gal šiek tiek labiau romantizuojama nei visos kitos.
– Mes linkę romantizuoti, iš tikrųjų. Labai daug romantizavimo buvo senais laikais, kai pradėjome „Lituanica SAT-1“ projektą. Na ir pats projektas romantiškas, nes pirmasis palydovas, labai simboliškas, daug prasmės ir reikšmės. Bet nuo to laiko mes pradėjome komercializaciją ir tai tapo rinka. Dirba žmonės, gauna atlyginimus, įmonė generuoja pelną, moka mokesčius.
– Su kokiais iššūkiais susiduriate Lietuvoje? Ar trūksta valstybės palaikymo? O gal dabar jau taip įsivažiavę esate, kad pagalbos nebetrūksta?
– Ne tik kosmoso, bet ir visose kitose srityse visi norėtų, kad kažkas juos paimtų ir išgelbėtų, bet tai yra nerealu. Valstybė kiek gali, tiek padeda, yra įvairių finansavimo formų. Mums jau reikia žiūrėti kitokio masto finansavimo ir kitokių įrankių. Anksčiau gavome kelis tikrai gerus grantus iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT), tai mums tikrai padėjo atsistoti ant kojų ir sukurti, išvystyti produktą.
Įmonei augant, jau daugiau pradėjome dirbti su Europos kosmoso agentūra ir Europos komisija, nes ten yra šiek tiek kito lygio kvietimai ir užsakymai tiek finansine, tiek iššūkių prasme. Negaliu verkšlenti, kad nepadeda, nes tikrai padeda, bet tai lygiai toks pat darbas, reikia turėti omenyje, kad niekas ant lėkštutės nepadės ir neatneš pinigų bei pagalbos. Kiek pats sugebi susirinkti, tiek ir turi.
Parama ir susidomėjimas tikrai yra, kiek iš to pasiimsime ir sugebėsime transformuoti į produktą, kuris toliau duos pajamų, tai jau nuo mūsų pačių priklauso.
– Kokie yra jūsų ateities tikslai, ambicijos, vizijos? Galbūt kursite ne tik palydovus, bet ir raketas?
– Kadangi tapome didelės grupės dalimi, šioje šeimoje visos galimybės bus ir galėsime jomis naudotis. Ambicija, kaip ir minėjau, – užkariauti Visatą.
