Jau seniai praėjo laikai, kai mikroorganizmus laikėme priešais, stengėmės gyventi kuo steriliau ir nesupratome gerųjų bakterijų svarbos. Mokslui vis labiau tyrinėjant mikropasaulį, atsirado supratimas, kad jis yra neaprėpiamai didelis, kad jo yra visur, kad jis labai galingas ir dažniausiai draugiškas žmogui, natūraliai su juo susiliejantis. Sugyvenimas ir naudojimasis vieno kitu išsivystė ilgame evoliucijos kelyje, makroorganizmai ir mikroorganizmai susikūrė savo santykių formas ir nubrėžė raudonas linijas. Žmogaus organizmas tapo ekosistema, kurioje kaip ant barjerinio rifo sugyvena milijonai mikroorganizmų. Bendra, visiems jiems svarbi energijos ir medžiagų apykaita sėkmingai vyksta tik tada, kai patenkinti visi dalyviai.
Kas diriguoja kiekvienos tokios individualios ekosistemos procesams, spręsti galima pagal tam tikrus mokslo įrodytus fenomenus.
Jei palygintume, kiek kokių ląstelių yra žmogaus ekosistemoje, tai rastume, kad bakterijų yra 10 kartų daugiau nei žmogaus ląstelių. Tik jos mažos, o žmogaus ląstelės žymiai didesnės, kai kurios netgi matomos akimi. Dar drastiškiau skiriasi genetinės medžiagos kiekiai: mikropasaulio genų yra 150 kartų daugiau nei žmogaus.
Bakterijų (virusų, grybų, pirmuonių ir kitų mikroorganizmų) bendruomenės aktyviai sąveikauja tarpusavyje, su aplinka ir su žmogaus audiniais žarnyne, nosiaryklėje, bronchuose, net ir plaučiuose, ant odos ar gleivinių ir visur kitur. Sterilių žmogaus ertmių nerastume. Dažniausiai žmogaus ląsteles iš mikroorganizmų sluoksnio pasiekia raminantys, brandinantys signalai. Tai labai svarbu jauniems, augantiems individams, kad jų imuninė sistema tinkamai susiformuotų.
Sveikas ir gausus mikrobiomas vaikystėje reiškia sveiką ilgą gyvenimą su geru imunitetu. Kas tas geras mikrobiomas? Sutariama, kad tai gausus ir įvairus mikrobiomas, kuriame sunku įsitvirtinti ir išvešėti ligas sukeliantiems mikroorganizmams ir kuris subrandina šeimininko imuninę sistemą ir nuolat palaiko ją budėjimo režime. Tokie tyrimai buvo atlikti su biodinaminį maistą valgančiais, kaime gyvenančiais, artimai su augintiniais, naminiais gyvuliais ir jų aplinka kontaktuojančiais vaikais. Gauti duomenys parodė, kad tokie vaikai rečiau serga bronchine astma ir atopiniu dermatitu, vis dažnesnėmis Vakarų pasaulio ligomis.
• „Sotus alkano neužjaučia“ yra ne tik patarlė, bet ir molekuliniame lygyje išaiškintas faktas. Pasisotinęs makroorganizmas ir jo mikroorganizmai užsiima medžiagų apdorojimu ir su aplinka bendrauja nenoriai. Juntamas laimės jausmas, o jam atsirasti būtinos biologiškai aktyvias medžiagas gaminančios bakterijos. Ir atvirkščiai, jei bakterijos mūsų virškinimo trakte nepamaitintos – mes jaučiame alkį, kartais nepasotinamą. Bakterijoms netinka bet koks maistas, pavyzdžiui, „gerosios“ bakteroidetės turi gauti ankštinių augalų produktų. Šias bakterijas reguliariai maitinant ankštinių augalų gausiu maistu, tokio maisto keliami žarnyno diskomforto reiškiniai (pilvo pūtimas, raižymas, dujų susidarymas) lengvėja ir tampa nejuntami, o žarnyno ir viso organizmo sveikata pagerėja. Tyrimai rodo, kad ryšys tarp žmogaus pojūčių ir mikroorganizmų gerovės labai stiprus, jo sutrikimai gali lemti depresiją, dėmesio sutrikimus ir panašias ligas. Ne veltui mūsų žarnyno mikrobiota dar vadinama antrosiomis smegenimis.
• Kirmėlės yra dažnas žarnyno mikrobiotos svečias vaikystėje ir vėliau. Gauta įdomių duomenų apie spalines kirmėles. Gyvendamos žmogaus organizme, jos raminamai paveikia imuninę sistemą – gali palengvėti kai kurių imuninių ir autoimuninių ligų eiga (pvz., bronchinės astmos, Krono ligos). Kirmėlės veikia dvejopai: tiek savarankiškai, tiek pakeisdamos visą aplinkinį mikrobiomą.
• Nemažai ligų galime išgydyti pakeisdami (transplantuodami) žarnyno mikrobiotą. Jau veikia ir labai sėkmingai auga fekalinių transplantų biobankai (taip pat ir Lietuvoje). Kai kurių ligų, pavyzdžiui, sunkaus viduriavimo dėl disbiozės, autizmo, depresijos, nutukimo, II tipo cukrinio diabeto atvejais, fekaliniai transplantai gali būti gydymo metodu. Tokio gydymo sėkmė yra patvirtinta laboratorinių gyvūnų modeliuose, kai persodinus mikrobiotą minėtos ligos buvo visiškai išgydytos.
Naujagimiai, gimę cezario operacijos būdu, patiria daug stresų, palyginti su natūraliais keliais gimusiais naujagimiais. Vienas didžiausių stresų – natyvios mamos mikrobiotos stoka – turi ilgalaikį poveikį naujagimių vystymuisi. Augančio vaiko mikroflorą lengvai pakeičia ir nuskurdina net vienas antibiotikų kursas, deja, antibiotikais dažnai bereikalingai gydomi vaikai. Kaip jau minėta, šeimose, kuriose yra gyvūnų ir vartojamas gyvas, iš šviežių produktų pagamintas maistas, daug laiko praleidžiama gamtoje, žaidžiama nebijant susipurvinti, šeimose, kurias sudaro įvairių kartų žmonės, kur dažnai apsikabinama, mikroflora yra įvairesnė ir sveikesnė.
• Kaip savo knygoje rašo dr. P. Worning, „viename grame išmatų yra daugiau bakterijų negu žmonių pasaulyje“ – žmonės nuo seno išmintingai naudoja bakterijų pasaulio išmintį. Pavyzdžiui, Afrikoje tarnaujantys vakariečiai kariškiai sunkiai sirgo dizenterija ir neturėdami antibiotikų bandė suprasti, kuo gydosi vietiniai beduinai. Pastebėjo ir pasinaudojo tuo metodu.
Pasirodo, pajutus pirmuosius simptomus, reikia pasekti kupranugarį ir suvalgyti šviežių jo išmatų. Suveikia šviežiose kupranugario išmatose gausiai randama geroji Bacillus subtilis, ji išstumia kitas bakterijas (šiuo atveju – dizenterijos) ir pasveikstama per dieną. Tai vienas ryškiausių probiotikų ir prebiotikų terapijos pavyzdžių, jis be galo svarbus šiais laikais, kai dažnai po antibiotikų gydymo ar kitais atvejais reikia atkurti žarnyno, odos, kvėpavimo takų ir kitą mikroflorą. Nereikia valgyti kupranugario išmatų, tačiau galima valgyti natūraliai raugintą maistą, naudotis purvo voniomis, nesinaudoti antibakteriniu muilu, daugiau laiko leisti gamtoje, nebijoti kontakto su augintiniais, kaimo aplinka (jei tokią dar galite rasti).
Kaip taip smarkiai pasikeitė mūsų dogmatinis įsitikinimas, kad sterilumas nėra gerai? Vystantis mokslui, atsiradus naujų molekulinių tyrimo metodų ir gausių statistinių duomenų apdorojimo įrankių, galima bakterijų, virusų ir grybelių aptikti bet kokioje terpėje pagal jų genetinės medžiagos likučius, o ne pagal išauginimo mikrobiologinėje laboratorijoje sėkmę. Tai labai smarkiai išplėtė supratimą, kad mikroorganizmų yra daug ir visur, o jų pasaulis – be galo įtakingas. Galbūt patys esame jo produktai? Gal mus sukūrė ir iki dabartinės išsivystymo būklės atvedė būtent mikroorganizmai, kuriems reikėjo patogaus būsto? Būsto, kuris juda, parūpina maisto, šildo ir saugo?
Bene labiausiai mūsų supratimą pakeitė rezultatai, kuriuos mokslininkai gavo vykdydami didžiulį Nacionalinio sveikatos instituto (JAV) projektą „Microbiomas“. Molekuliniais metodais buvo tiriamas 250 sveikų žmonių mikroorganizmų, gyvenančių dešimtyje skirtingų kūno zonų (odoje, bronchuose, žarnyne, burnoje ir t. t.), genomas, t. y. sužinoma visų tepinėliuose esančių ne žmogaus kilmės genų (žmogaus genus galima atskirti) nukleotidų seka.
Mikrobiomu ir vadiname tą detalų sąrašą mikroorganizmų genų sekų, kurios rodo, kiek ir kokių gyveno ar gyvena mikroorganizmų. O mikrobiota vadinama gyvenančių aktyvių mikroorganizmų visuma. Sekoskaitos metodais išaiškinti mikrobiomai įvairiose žmogaus organizmo vietose buvo skirtingi, saviti. Tai leido kelti hipotezę, kad supratę jų sudėtį reguliuojančius veiksnius galėsime suvaldyti kai kurias ligas ir pagerinti kai kurias būkles.
Nors mikrobiomo tyrimai kol kas nėra kasdieniai poliklinikų laboratorijose, tačiau manoma, kad tai neišsenkamas ligų diagnostikos žymenų šaltinis ir gydymo taikinys. Neabejojama, kad artimoje ateityje tirsime savo mikrobiomus, rinksimės mums tinkamus probiotinius papildus, gerinsime tuos mikrobiomus ir būsime sveikesni. Mes savo moksliniais tyrimais būtent ir siekiame, kad nosies ir kitų kvėpavimo takų sričių mikrobiomas būtų plačiai tiriamas ir naudojamas asmens sveikatos priežiūros tikslais: gyvenimo kokybei gerinti, sveikatai ir ligų prevencijai užtikrinti.
